A. Gotesmanas
Įvairiasluoksnė klezmerių muzika – visdar nedaug pažįstamas žanras. Tapatintas su žydu vestuvėmis, buvęs ties išnykimo riba, šiandien tai muzika, atliekama profesionalioje scenoje, atradusi savo vietą džiazo improvizacijose, pasižymi stipriu energijos ir emocijų užtaisu. Ne veltui sakoma, kad klezmerių muzikos klausytis lengva taip pat kaip sunku ją aprašyti.
Tokią muzikinę audrą į Kauną atveža „Rasik Klezmer Orchestra“, pasirodysiantis „Daugirdas gyvai“ 2011 festivalyje Prieplaukos krantinės amfiteatre. Šis pasirodymas rengiamas kartu su Vilniaus klezmerių muzikos festivaliu, šiais metais pasakojančiu „Penkias Lietuviškas istorijas“. „Daugirdas gyvai“ klausytojus kviečia kaip visuomet ketvirtadienį, liepos 28 d., 19 val.
„Rasik Klezmer Orchestra“ siela – perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, į kolektyvą pakvietė pripažintus ir meistriškus šalies instrumentininkus – smuikininką Vytautą Mikeliūną, akordeonistą Raimondą Sviackevičių bei dainininką Rafailą Karpį. Šio ketverto svečias smuikininkas Borisas Kirzneris. Kaune „Rasik Klezmer Orchestra“ pasakos muzikinę istoriją apie Danielių Dolskį ir Benjaminą Gorbulskį, tampriai susijusius su laikinąja sostine.
Klezmeriams būdinga ekspresyvi grojimo maniera – staigus tempo greitėjimas arba lėtėjimas, nelaukti improvizaciniai intarpai. Tai tik didina emocinį muzikos poveikį.
Žodis „klezmer“ – hebrajų kilmės ir reiškia tą patį, kaip ir „muzikantas“. Tai tradicinė neliturginė Rytų Europos žydų muzika ir ypatingas jos atlikimo stilius. Klezmeriai – žydų liaudies muzikantai, dažniausiai grojantys klajojančiuose ansambliuose (kapelose) iš trijų-penkių muzikantų, grodavo vestuvėse, bar micvose, baliuose, mugėse. Pagrindinį (vedantįjį) instrumentą, dažniausiai smuiką, įvairiais deriniais papildydavo cimbolai, kontrabosas, klarnetas, trimitas, fleita, būgnas.
Organizatorių informacija
