Vos jam palietus stryku stygas, ore jau pradeda bręsti susižavėjimo šūksnis “bravo”, pakėlus batutą – orkestras ir publika užgniaužia kvapą, dalyvaudami muzikinio stebuklo gimime. Balandžio 13 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje išauš viena tokių nepaprastų akimirkų: violončelininkas Davidas Geringas stos prie dirigento pulto priešais Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą, prakalbindamas Piotro Čaikovskio ir Vytauto Laurušo partitūras…
Buvęs vienas mylimiausių Mstislavo Rostropovičiaus mokinių, Davidas Geringas perėmė esmingas jo savybes: nepaprastai aukšto lygio techninį instrumento įvaldymą, intuityvų muzikalumą, didžiulę ekspresiją, siekį aprėpti kuo platesnę pasaulio muzikos įvairovę bei gilią išmintį. Jo vardas tapo kone violončelės sinonimu.
Laimėjęs aukso medalį tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse, violončelininkas privertė pasaulį suklusti ir patikėti naujuoju talentu. Išvykęs iš gimtosios Lietuvos į Vokietiją, jis vykdo aktyvią kūrybinę bei pedagoginę veiklą, taip pat atlieka savo, kaip muzikanto misiją, ne tik interpretuodamas amžinosios klasikos kūrinius, bet ir itin didelį dėmesį skirdamas lietuvių muzikai, įrodydamas jos vertę bei grožį visame pasaulyje.
D. Geringo repertuaras apgaubia šedevrus nuo Bacho laikų iki naujausiųjų kūrinių, kurių daugybė yra specialiai skiriama ir pirmą kartą suskamba jo atlikime. Savo interpretacijomis maestro tarytum nustato atlikimo standartus. Tad neveltui kritikai ne šiaip palankūs, o tiesiog negali susilaikyti neišlieję susižavėjimo:
“Kaip puikiai skambėjo D. Geringo violončelė! Sodrus cantabile, raiški artikuliacija, ekspresyviai besitęsiančios frazės.” (Literatūra ir menas, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė)
“Blogos, nejaudinančios muzikos D. Geringas negroja. O gal tiesiog jo ir jo instrumento širdies tiek daug, kad jųdviejų griežiama muzika prasiskverbia taip giliai, tokias slapčiausias tavo esybės kerteles paliečia…” (Bernardinai.lt, Audronė Žigaitytė)
Su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru maestro Davidas Geringas ir maestro Donatas Katkus parengė šventinę programą, kurioje skambės šių metų jubiliato Vytauto Laurušo “Maldų simfonija”, Concerto da camera septynioms violončelėms ir Piotro Čaikovskio Kamerinė simfonija. Abu skambėsiantys Vytauto Laurušo kūriniai – sukurti per pastaruosius keletą metų liudija nepaprastą brandaus kompozitoriaus produktyvumą. “Dar niekad neturėjau tokio kūrybingo periodo. Atrodo, esu vedamas kažkurios jėgos, kuri diktuoja, ką turiu daryti, kokius instrumentus pasirinkti,” – kalba jis apie nepaaiškinamą naujų opusų gausą bei darbo intensyvumą. Gali būti, būtent šiuo laikotarpiu gimė svarbiausi jo kūriniai. Kitas svarus programos opusas, Piotro Čaikovskio Kamerinė simfonija, iš tikro yra kompozitoriaus pirmojo styginių kvarteto aranžuotė kameriniam orkestrui. Kvartetas buvo paskirtas Levui Tolstojui, kuris, kaip pasakojo liudininkai, išgirdęs antrosios dalies melodiją, pravirko… Koncerte garsioji melodija skambės taip, kaip buvo sumanęs autorius – violončelės solo.
