Per pastarąjį penkiasdešimtmetį (nuo 1958 m.) Nemuno delta sumažėjo daugiau kaip vienu kvadratiniu kilometru. Tokią išvadą padarė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai, kartu su Vilniaus universiteto bei Geologijos ir geografijos instituto mokslininkais išnagrinėję Nemuno deltos šiaurinės dalies pokyčius.
Kaip parodė šis tyrimas, atliktas remiantis 1910-2005 m. kartografiniais duomenimis, pirmoje XX a. pusėje sausuma intensyviausiai skverbėsi į Kuršių marias Atmatos ir Vytinės žiočių rajonuose, bet antroje amžiaus pusėje čia nešmenų akumuliacija gerokai sumažėjo, kadangi labai sumažėjo Nemuno debitas. Tam įtakos turėjo, pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, ne tik gamtos veiksniai (dėl klimato kaitos mažėjo Nemuno ir jo intakų vandeningumas), bet ir žmogaus ūkinė veikla (hidroelektrinių, tvenkinių statyba ir jų naudojimas, vandens permetimas iš Nemuno baseino į Dniepro baseiną). Taip pat buvo pastebėta, kad kyla Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygis, o Nemuno deltos rajone grimzta žemės pluta. Dėl šių priežasčių akumuliacijos procesų intensyvumas Nemuno deltoje pastaruoju metu mažėja. Šiaurinėje jos dalyje sausumos prieaugis 1958–2005 metais, palyginti su 1910–1958 m., sumažėjo daugiau kaip du kartus. Jeigu šios tendencijos išliks ir ateityje, tai per artimiausią penkiasdešimtmetį akumuliaciją deltoje keis erozija. Kadangi Nemuno deltos paviršius lėkštas ir žemas, o nemaža dalis yra žemiau jūros lygio, tikėtina, kad didžiajai Nemuno deltos daliai jau per artimiausius 50 metų kyla reali užliejimo grėsmė.
Dėl greito ir sunkiai prognozuojamo hidrografinio tinklo ir krantų pokyčių upių deltose kyla daug pavojų: laivavedybos, potvynių, žvejybos ir net tarpvalstybinių (pvz., sienų nustatymo). Šias problemas dar apsunkina kylantis Pasaulinio vandenyno lygis, kuris pirmiausia pažeis pajūrio žemumų bei deltų ekosistemas.
Minėtasis tyrimas buvo atliktas įgyvendinant projektą „Klimato kitimas – poveikis, kainos ir prisitaikymas Baltijos jūros regione“. Lietuvos geologijos tarnybos ir Vilniaus universiteto specialistai kaupia duomenis apie krantų pokyčius, jų indikatorius, tų pokyčių poveikį pakrančių infrastruktūrai. Projektas finansuojamas iš Baltijos jūros regiono 2007–2013 m. programos lėšų. Projekto darbai bus vykdomi iki 2012 metų pabaigos.
LR Aplinkos ministerijos informacija
