Remiantis vertinimais, po gamybos apimties susitraukimo 2011 m. pabaigoje ES ūkis šiuo metu patiria nedidelį nuosmukį. Nors ekonomikos ir finansų perspektyvas ir toliau gaubia didelė nežinia, ėmusis ryžtingų politinių veiksmų ir nemažai nuveikus ES institucinės struktūros srityje 2012 m. pradžioje sušvelninta įtampa finansų rinkoje ir šiek tiek atkurtas pasitikėjimas, kuris, tikimasi, per prognozės laikotarpį sutvirtės.
Prognozuojama, kad per antrąjį pusmetį paspartės pasaulinis augimas, o kartu pamažu pradės atsigauti ir ūkis. Apskritai pasitvirtino vasario mėn. pateikta tarpinė 2012 metų prognozė, kurioje numatyta, kad Europos Sąjungoje realiojo BVP augimas sustos, o euro zonoje BVP sumažės 0,3 proc. Prognozuojama, kad 2013 m. augimas bus 1,3 proc. Europos Sąjungoje ir 1 proc. euro zonoje. Nedarbas, manoma, išliks didelis – prognozės laikotarpiu jis sieks 10 proc. Europos Sąjungoje ir 11 proc. euro zonoje. Aukštesnių naftos kainų ir mokesčių didinimo poveikiui silpnėjant, greičiausiai turėtų imti laipsniškai mažėti ir infliacija. Prognozuojama, kad biudžeto konsolidavimas vyks toliau, o valstybės deficitas 2013 m. sumažės iki 3,3 proc. Europos Sąjungoje ir šiek tiek mažiau nei 3 proc. euro zonoje. Ekonominė padėtis įvairiose valstybėse narėse labai nevienoda, ypač atsižvelgiant į šiuo metu koreguojamus didelius išorės pozicijų ir struktūrinių sąlygų skirtumus, išaiškėjusius per pastaruosius metus.
Už ekonomikos ir pinigų politiką bei eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Atsigavimo ženklų jau matyti, tačiau ekonominė padėtis vis dar trapi, o tarp valstybių narių yra didelių skirtumų. Dabar koreguojamas biudžeto ir struktūrinis disbalansas, atsiradęs prieš prasidedant krizei ir jos pradžioje ir dar padidėjęs dėl prastų ekonominės padėties vertinimų. Vis dėlto nesiėmus ryžtingų veiksmų, augimas Europos Sąjungoje ir toliau gali būti menkas. Patikimi viešieji finansai – tai nuolatinio augimo sąlyga ir, laikydamiesi naujos tvirtos ekonomikos valdysenos sistemos, privalome remti koregavimo veiksmus, sparčiau įgyvendindami stabilumą ir augimą skatinančią politiką.”
Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: „Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiemet ir kitąmet išliks vienas didžiausių Europoje. Vertinama, kad šalies ekonomika augs 2,4 proc. Lietuvos rodiklis yra antras pagal dydį po Lenkijos, kuriai prognozuojamas 2,7 proc. BVP augimas 2012 m. Trečioje vietoje – Latvija (2,2 proc. augimas.) Lietuvos rodiklis yra gana stabilus ir kiek aukštesnis, nei vasario mėnesio vertinimais. 2013 m. šaliai prognozuojamas 3,5 proc. augimas.
Lietuvai pavyko atsitiesti per palyginti labai trumpą laiką ir grįžti į ekonominio augimo lyderių pozicijas. Be to, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, Europoje yra laikomos sektinu fiskalinės disciplinos pavyzdžiu. Pagal naujausias prognozes 2012 m. biudžeto deficitas sieks 3,2 proc. BVP, todėl būtina toliau efektyviai derinti ekonomikos skatinimo ir biudžeto deficito mažinimo priemones.”
Vangus atsigavimas šių metų antroje pusėje
Per paskutinį 2011 m. ketvirtį ekonominė veikla Europos Sąjungoje susitraukė. Manoma, kad panaši tendencija išliko ir pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Prognozuojama, kad laipsniškas atsigavimas prasidės antrąjį pusmetį ir paspartės 2013 m. Vis dėlto greičiausiai jis išliks nedidelis, nes keletas veiksnių neleidžia atsigauti vidaus paklausai. Dėl būtinų bankų pastangų toliau gerinti savo balansą kreditų teikimo sąlygos išliks sudėtingos, nors apskritai kol kas kredito poreikis bus taip pat nedidelis. Privatų vartojimą stabdys didelis nedarbas, lėtas darbo užmokesčio augimas ir infliacija, taip pat daugelyje valstybių narių didelė namų ūkių skola. Galiausiai dabar dar vis mažėjančios privačios investicijos per prognozės laikotarpį turėtų atsigauti dėl grįžtančio pasitikėjimo, žemų palūkanų normų ir tvirto pasaulinės gamybos apimties augimo. Pagrindinis BVP augimo 2012 m. veiksnys – teigiamas grynojo eksporto poveikis. Laipsniškai tvirtėjanti vidaus paklausa, kaip tikimasi, visiškai atsigaus 2013 m. Ši prognozė grindžiama prielaida, kad ilgainiui sustiprės pasitikėjimas, nes krizės iškeltos problemos bus sėkmingai sprendžiamos, be kita ko, griežtai įgyvendinant sutartus ryžtingos politikos veiksmus.
Apskritai vasario mėn. pateikta tarpinė 2012 metų prognozė pasitvirtino. Prognozuojama, kad šiemet BVP Europos Sąjungoje neaugs, o euro zonoje metinis pokytis sieks -0,3 proc. Manoma, kad 2013 m. augimas Europos Sąjungoje bus kuklus ir sieks 1,3 proc., o euro zonoje – 1 proc. Nors ekonomikos sulėtėjimas buvo jaučiamas visose valstybėse narėse, manoma, kad įvairiose valstybėse narėse ekonomika ir toliau augs skirtingu tempu dėl skirtingų struktūrinio koregavimo poreikių, finansavimo sąnaudų ir viešųjų finansų tvarumo. Dabar valstybių narių lygmeniu vykstantis išorės disbalanso koregavimas, manoma, prognozės laikotarpiu bus tęsiamas ir toliau.
Kartu su ekonominės veiklos sulėtėjimu greičiausiai susitrauks ir užimtumas: manoma, kad 2012 m. Europos Sąjungoje jis mažės 0,2 proc. (euro zonoje – 0,5 proc.). Dėl, kaip tikimasi, atsinaujinusio ekonomikos augimo 2013 m. turėtų laipsniškai gerėti ir padėtis darbo rinkose, o tai savo ruožtu skatintų tvaresnį augimą. Numatoma, kad 2013 m. Europos Sąjungoje nedarbas ir toliau sieks 10,3 proc., o euro zonoje – 11 proc.
Gerėjanti viešųjų finansų padėtis
Nepaisant per 2011 m. sumažėjusios gamybos apimties, tais metais viešųjų finansų padėtis Europos Sąjungoje labai pagerėjo. Prognozuojama, kad dėl jau patvirtinto konsolidavimo ir laipsniško ekonomikos atsigavimo per prognozės laikotarpio antrąją pusę biudžeto deficitas toliau mažės nuo 4,5 proc. BVP Europos Sąjungoje (4,1 proc. euro zonoje) 2011 m. iki 3,6 proc. BVP Europos Sąjungoje (3,2 proc. euro zonoje) 2012 m. ir toliau iki 3,3 proc. (2,9 proc.) 2013 m., nors skirtumai tarp valstybių narių bus dideli. Tačiau darant prielaidą, kad politika nesikeis, į 2013 m. prognozę negalima įtraukti beveik jokio struktūrinio pagerėjimo Europos Sąjungoje. Skolos ir BVP santykio augimas, manoma, sulėtės ir iki 2013 m. pasieks 87,2 proc. BVP Europos Sąjungoje (92,6 proc. euro zonoje).
Per paskutinius ketvirčius labiausiai vartotojų kainų infliaciją skatino energijos kainos ir netiesioginių mokesčių padidinimas, tuo tarpu pagrindinius kainų kilimo veiksnius slopino ekonomikos sulėtėjimas. Manoma, kad per prognozės laikotarpį infliacija laipsniškai, bet lėtai mažės ir 2013 m. nesieks 1,8 proc.
Kaip ir vasario mėn., BVP prognozės neigiama rizika išlieka. Didžiausią riziką toliau kelia paūmėjusi valstybės skolos krizė, finansinių problemų plitimas ir staigus kreditų pasiūlos sumažėjimas. Kita esminė neigiama rizika kyla dėl geopolitinio netikrumo, galinčio tapti naftos kainų kilimo priežastimi. Kita vertus, greičiau grįžęs pasitikėjimas galėtų paskatinti ankstyvesnį ir ne tokį vangų ekonomikos atsigavimą. Be to, pasaulio ekonomika gali pasirodyti esanti dinamiškesnė, nei dabar prognozuojama.
