© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Estijos elektros perdavimo sistemos operatorė “Elering” atsisako pratęsti nevienareikšmiškai vertinamą susitarimą su Lietuvos ir Latvijos operatoriais. Tai “Elering” pranešė rugsėjo pabaigoje.

Apie tokį sprendimą skelbiama Energetikos ministerijos inicijuojame projekte dėl prekybos elektra taisyklių patvirtinimo.

“Elering” rugsėjo 30 dieną informavo Lietuvos ir Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorius apie atsisakymą pratęsti sutarties galiojimą esamomis sąlygomis ir pateikė pasiūlymą dėl pralaidumų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimų”, – teigiama projekte.

Ministerijos teigimu, susitarimas galioja iki šių metų pabaigos – jei iki tol operatoriai nepateikia rašytinio pranešimo apie susitarimo nutraukimą arba jo pakeitimo, jis pratęsiamas dar 12 mėnesių.

“Elering” generalinis direktorius Taavis Veskimagis yra sakęs, jog įvertinant elektros jungčių pralaidumo galimybes, reikia atsižvelgti į techninius apribojimus.

“Mes negalime sutikti su tuo, kad jungtyse tarp Baltarusijos ir Lietuvos būtų garantuotas koridorius rusiškai elektrai, nes tokiu atveju pirmenybė ES elektros pardavėjų atžvilgiu būtų suteikta trečiosioms šalims. Be to, susidarius tam tikroms sistemos sąlygoms, tokia garantija galėtų sumažinti pralaidumus jungtyse tarp Estijos ir Latvijos arba padidinti kainas Estijos ir Latvijos vartotojams. Tam pritarti tikrai negalime, nes visi rinkos žaidėjai privalo veikti vienodomis sąlygomis”, – praėjusią savaitę išplatintame komentare teigė T.Veskimagis.

Anot jo, elektros gamybos padidinimas dar didesniu rezerviniu pajėgumu reikštų nepakankamą likvidumą Latvijos ir Lietuvos elektros rinkoje.

Energetikos ministerija siūlo, kad perdavimo linijų pralaidumai būtų paskirstomi galių aukcionuose, kad “Litgrid” susitarimai ar linijų valdymą ir pralaidumus reglamentuojančios taisyklės atitiktų pagrindinius saugumo ir patikimumo principus, o naudojimosi perdavimo tinklais sąlygos būtų skaidrios ir nediskriminacinės.

Anot ministerijos, taisyklės galiotų, kol būtų nutiestos “NordBalt” ir “LitPol Link” linijos, jei operatoriai nepasiektų bendro susitarimo dėl linijų pralaidumų ir “Litgrid” patvirtintų linijų valdymą, pralaidumo paskirstymą ir reguliavimą reglamentuojančias taisykles.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos sistemų operatoriai “Elering”, AST ir “Litgrid” šiemet kovą susitarė, jog pirmenybė perkant elektrą bus suteikta Baltijos šalyse gaminamai elektrai. Susitarimui vasarą įsigaliojus, elektros kainos “Nord Pool Spot” biržos Lietuvos zonoje buvo pakilusios iki rekordinių aukštumų – spalį jos svyravo nuo 50 iki 70 centų už kilovatvalandę.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: