Europos Komisija paskelbė 2010 m. konvergencijos ataskaitą. Joje vertinama šalių, kurioms taikoma išimtis dėl narystės euro zonoje, pasiektos konvergencijos pažanga. Šis vertinimas atliekamas vykstant pasaulinei finansų krizei, kuri turėjo įtakos nominaliosios konvergencijos perspektyvoms. Devynių valstybių narių, kurioms taikoma minėta išimtis, pažanga siekiant įsivesti bendrąją valiutą nevienoda ir aštuonios iš jų dar neatitinka visų eurui įsivesti būtinų sąlygų. Vis dėlto Estija išsiskiria iš šios grupės, nes dėl ryžtingų ir veiksmingų Estijos vyriausybės ir piliečių pastangų akivaizdžiai atitinka kriterijus. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Estija atitinka kriterijus ir Tarybai pateikė pasiūlymą leisti Estijai įsivesti eurą. Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Estijoje ES finansų ministrų (ECOFIN) taryba priims liepą, kai nuomonę bus pateikęs Parlamentas, o birželį vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime šį klausimą bus aptarę ES valstybių ir vyriausybių vadovai.
„Estija užtikrino tikrą ir tvarią ekonominę konvergenciją ir yra pasirengusi įsivesti eurą 2011 m. sausio 1 d. Estiją turime pagirti už ilgalaikį įsipareigojimą vykdyti nuosaikią politiką. Siekdama sėkmingai įsivesti eurą, ši šalis turi ir toliau dėti pastangas, kad fiskalinė politika liktų nuosaiki. Estija taip pat turi neprarasti budrumo, kad anksti ir ryžtingai reaguotų, jei atsirastų makroekonominio disbalanso ar konkurencingumo sumažėjimo požymių. Dabar jai reikia spartinti praktinį pasirengimą siekiant užtikrinti, kad euras būtų įvestas sklandžiai”, – sakė už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas ES Komisijos narys Olli Rehnas.
Jis pridūrė: „Be to, šis vertinimas ir mūsų pasiūlymas yra aiškus euro zonos ir apskritai ES signalas. Taip pagrindžiamas euro kaip vidutinės trukmės politikos ramsčio vaidmuo ir patvirtinama, kad nuolatinės strateginės pastangos ir ilgalaikė stabilumo užtikrinimo politika duoda konkrečių rezultatų.”
Ataskaitoje aptariamos devynios ES šalys yra Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija [1]. Pagal Sutartį Komisija šią ataskaitą teikia kas dvejus metus. Euro įvedimo kriterijai – tai keturios ekonominio stabilumo užtikrinimo sąlygos, susijusios su šalies biudžeto padėtimi, kainų ir valiutos kurso stabilumu ir ilgalaikių palūkanų normų konvergencija, kurias reikia tvariai vykdyti.Nacionaliniai teisės aktai, kuriais reglamentuojami pinigų reikalai, taip pat turi atitikti ES sutartį.
Estijos vertinimas:
Infliacija
Estijoje vidutinė infliacija per 12 mėnesių iki 2010 m. kovo mėn. sudarė -0,7 %, t. y. buvo gerokai mažesnė už to paties mėnesio 1,0 % pamatinę vertę, ir numatoma, kad artimiausiu laikotarpiu ji liks mažesnė už pamatinę vertę. Atsižvelgiant į didelį skirtumą nuo pamatinės vertės, sąlyginai lanksčias rinkas ir nuosaikią politiką, vertinama, kad Estijos kainų stabilumas tvarus. Tačiau Estija turi stebėti, kad infliacija liktų nedidelė, t. y. ir toliau vykdyti didelio užmojo fiskalinę politiką ir užtikrinti, kad vidaus paklausa atitiktų kitus pagrindinius rodiklius.
Valstybės finansai
Estijai netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio biudžeto deficito. Vertinant konvergenciją deficitas ir skola visiškai atitinka priimtinas ribas: 2009 m. deficitas sudarė 1,7 % BVP, nepaisant precedento neturinčio nominaliojo BVP sumažėjimo 15 %. Pagal Komisijos pavasario prognozes numatoma, kad šiais ir 2011 metais deficitas bus 2½ %. 2009 m. valdžios sektoriaus skola sudarė 7,2 % BVP – ji taip pat gerokai mažesnė negu Mastrichto kriterijais grindžiama riba ir išliks tokio paties dydžio, nors valstybės skola iki 2013 m. pagal prognozes dar didės.
Palūkanų normos
Ilgalaikių palūkanų normų kriterijus Estijai tiesiogiai netaikomas, nes nėra kontrolinių ilgalaikių vyriausybės obligacijų ar kitų tinkamų vertybinių popierių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti konvergencijos tvarumą, kurį rodo ilgalaikių palūkanų normos. Tai, kad nėra tinkamų obligacijų, rodo labai mažą bendrosios valstybės skolos dydį, kuris susijęs su biudžeto pertekliumi 2002-2007 m. Nors Estijos finansų rinkos rizikos veiksniai krizės piko metu sustiprėjo, jų raida ataskaitiniu laikotarpiu ir platesnis konvergencijos tvarumo, įskaitant Estijos nuolatinę nuosaikią politiką, vertinimas leidžia teigti, kad Estija atitinka ilgalaikių palūkanų normų kriterijų.
Valiutos kursas
Kiek tai susiję su valiutos kurso kriterijumi, Estija antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II) dalyvauja nuo 2004 m. birželio 28 d. Per dvejų metų laikotarpį iki 2010 m. balandžio 23 d. Estijos kronai nebuvo kilęs rimtas spaudimas ir per visą kronos įtraukimo į šį mechanizmą laiką nebuvo nukrypta nuo VKM II pagrindinio kurso.
Galiausiai Estijos pinigų srities teisės aktai atitinka ES teisės aktus.
Remdamasi šiuo vertinimu ir Europos centrinio banko parengta konvergencijos ataskaita, Komisija siūlo, kad Estija eurą įsivestų 2011 m.
