Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino Gabrieliaus Landsbergio (Europos liaudies partija) parengtą rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių. Pažeidusi Gruzijos teritorinį vientisumą, aneksavusi Krymą ir dalyvaudama ginkluotame konflikte su Ukraina, ji tyčia nesilaiko demokratinių principų, pagrindinių vertybių ir tarptautinės teisės, pažymi EP nariai. Rezoliucijai pritarė 494 EP nariai, nepritarė 135, o susilaikė 69.
„Šiuo metu Rusija dėl savo veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje nebegali būti laikoma strategine partnere“, – pažymima rezoliucijoje. Europarlamentarai labai susirūpinę dėl to, kad Rusija atvirai meta iššūkį tarptautinei demokratinei bendruomenei ir „įstatymais pagrįstai tvarkai, ypač siekdama jėga perbraižyti Europos šalių sienas“. ES ir Rusijos bendradarbiavimas galėtų būti atnaujintas tik tuomet, jei Rusija gerbs Ukrainos (su Krymu) suverenitetą ir teritorinį vientisumą, visapusiškai įgyvendins Minsko susitarimus ir nutrauks destabilizuojančią karinę veiklą prie ES valstybių sienų.
Parlamentas ragina ES valstybes išlaikyti vienybę smerkiant Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją ir tiesioginį jos dalyvavimą kare Ukrainoje. Kartu europarlamentarai pabrėžia, kad Rytų Ukrainos konflikto sprendimas gali būti tik politinio pobūdžio.
EP kviečia „susilaikyti nuo dvišalių santykių ir susitarimų [su Rusija], kurie galėtų pakenkti šiai vienybei“. „Atsižvelgiant į agresyvią Rusijos poziciją, būtina ir svarbu sustabdyti bendradarbiavimą su ja gynybos srityje“, – pabrėžia europarlamentarai. Jie ragina ES valstybes ir šalis kandidates „nepriimti jokių sprendimų, kurie galėtų pakenkti šiai bendrai pozicijai“.
Rezoliucijoje smerkiamas Rusijos „juodasis sąrašas“, kuriame išvardinti į Rusiją neįleidžiami 89 ES politikai. Toks sąrašas pažeidžia tarptautinę teisę, visuotines normas ir skaidrumo principą. Europarlamentarai mano, kad tokie veiksmai duoda priešingų rezultatų ir kenkia ES ir Rusijos bendravimui. Minėti politikai turėtų būti informuoti apie draudimo patekti į Rusiją motyvus ir turi turėti teisę jį apskųsti nepriklausomam teismui, pažymima rezoliucijoje.
Europarlamentarai ragina greičiau sukurti energetikos sąjungą, kuri leistų sumažinti pavienių valstybių priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų, ypač Rusijos. Savo ruožtu jie kviečia sukurti „perspektyvią ir strateginio pobūdžio Europos bendrą užsienio ir saugumo politiką“, kurios esminis aspektas būtų žmogaus teisės.
Parlamentas ragina Europos Komisiją nedelsiant numatyti finansavimą projektams, kuriais siekiama atsverti Rusijos propagandą ir dezinformaciją, kurti rusakalbiams skirtos
žiniasklaidos alternatyvas ir „išardyti propagandos tinklą ES ir Rytų partnerystės šalyse“, taip pat skirti daugiau lėšų Rusijos pilietinei visuomenei. Savo ruožtu EP „labai susirūpinęs dėl pastarojo meto Rusijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos polinkio perrašyti ir iš naujo interpretuoti dvidešimtojo amžiaus istorinius įvykius, pvz., Molotovo‒Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymą, taip pat dėl selektyvaus istorijos faktų naudojimo politinei propagandai“.
Labai sunerimę dėl Rusijos paramos radikalų ir ekstremistų partijoms ES valstybėse, europarlamentarai ragina Europos Komisiją ir ES šalis sukurti tokios paramos stebėsenos mechanizmą ir pasiūlyti taisykles, kurios leistų užtikrinti visišką ES politinių partijų finansavimo skaidrumą, ypač kai lėšos gaunamos iš ES nepriklausančių šalių politinių ir ekonominių subjektų.
„Vykdydama agresiją prieš Ukrainą ir aneksavusi Krymą, Rusijos valdžia privedė santykius su ES prie kryžkelės. Kremlius turi apsispręsti, kuriuo keliu jis eis toliau – bendradarbiavimo ar priešiškumo didinimo, – pažymėjo G.Landsbergis. – Esu įsitikinęs, kad Rusijos žmonės, kaip ir mes visi, nori taikos, o ne karo. Pokyčiai Rusijoje gali ateiti ir ateis iš vidaus. Tuo tarpu mes turime siųsti stiprų signalą Rusijos valdžiai, kad Europa išliks įsipareigojusi demokratijos, teisinės valstybės ir taikos principams.“
