(c) Kaunas.lt archyvo nuotr.

Sausio 4-ąją Gerumo kristalu bus apdovanoti šie gerumu pasižymėję kauniečiai:

1. Milda Andriuškevičienė. Už jos ilgametį ir nuoširdų darbą, pasišventimą gydytojo profesijai, žmogiškumą ir atjautą kiekvienam ligoniui, negailint nei laiko, nei sveikatos.

2. Profesorius Jurgis Brėdikis. Už suteiktą viltį gyventi ir visuomeninę veiklą. Lietuvos kardiochirurgas, Mokslų akademijos akademikas, žmogus, prijaukinęs širdį ir nuo mirties išgelbėjęs tūkstančius žmonių, širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo vienas pradininkų.

3. Lilijana Butkevičienė. Centro „Lingua“ direktorė, įkūrusi vienintelė Lietuvoje sutrikusios klausos vaikų ugdymo ir reabilitacijos įstaiga, kuri jau 20 metų sutrikusios klausos vaikus parengia integracijai į bendrojo lavinimo įstaigas ir visuomenę.

4. Giedrė Čipkutė. Ispanijos lietuviai jau antrus metus prisideda prie Kalėdinės labdaros akcijos, kurią jau trečius metus Kaune organizuoja G. Čipkutė. Ji šiam kilniam tikslui suburia savo draugus, pažįstamus. Surinkti drabužėliai, maisto produktai išvežiojami tiems, kam jų šiuo momentu labiausiai reikia.

5. Eleonora Aldona Ijolė Čepulienė. Rokų bendruomenės narė, kurios veikla yra neįkainojamas indėlis į bendruomenės kūrimą, dvasingos, kūrybingos, saugojančios bei puoselėjančios savo krašto tradicijas ir kultūros paveldą asmenybės ugdymą.

6. Alvyda Česienė. Kauno tautinės kultūros centro folkloro kolektyvo „Ratilėlis“ vadovė – mokytoja. Jos dėka Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas šį kolektyvą pripažino geriausiu 2009 metų vaikų folkloro ansambliu. Šiais metais Bulgarijoje vykusiame tarptautiniame renginyje vertinimo komisija folkloro kategorijoje ansambliui skyrė pagrindinį prizą – aukso medalį ir „Euro Folk“ čempionato – konkurso „Auksinį orfėją“, o folkloro A. Česienei suteiktas tarptautinio čempionato meistrės vardas.
7. Marija Dubickienė. Įsteigė labdaros ir paramos fondą „Saulės smiltys“. Jos ir suburtos savanorių komandos didžiausi darbai yra 2007 metais už aukciono metu surinktas lėšas buvo nupirktas spirografas – prietaisas, skirtas vaikų kvėpavimo funkcijai įvertinti. Prietaisas padovanotas Kauno 2 – ajai ligoninei. 2008 metais per kalėdinį aukcioną surinktos lėšos už kurias buvo nupirktas kitas svarbus prietaisas – bronkoskopas.
8. Sigita Džiaugienė. Per 10 gyvavimo metų jos šeimynoje augo 32 vaikai. 9 vaikai šeimynoje sulaukė pilnametystės. Šiuo metu šeimynoje gyvena 15 vaikų, vienas vaikas neįgalus. Dauguma vaikų į šeimyną pateko iš kitų šeimų, institucinės globos, kaip sunkaus elgesio, nesugyvenamo charakterio, valkataujantys. Tačiau šioje šeimynoje jie visi surado save, draugus ir mylinčią globėją, kurią vadina mama.

9. Sigita Grigaliūnienė. Jos veikla yra neįkainojamas indėlis į bendruomenės kūrimą, dvasingos, kūrybingos, saugojančios bei puoselėjančios savo krašto tradicijas ir kultūros paveldą asmenybės ugdymą. Sėkmingai geba sutelkti bendruomenę kolektyviniams darbams, dvasinėms sueigoms bei šventėms. Už visuomeninę veiklą ir bendruomeniškumo puoselėjimą.

10. Danutė Gromnickienė. Žmogus, kupinas krikščioniškos meilės seniems, neįgaliems, varge esantiems žmonėms. Jau daugelį metų tikybos mokytojos pagrindinis tikslas – socialinės rizikos šeimų vaikų dorovinis ir dvasinis ugdymas, socialinių įgūdžių suteikimas, švietimas. Visa tai vaikai randa D. Gromnickienės įkurtame dvasinio ugdymo centre, Šv. Antano Paduviečio parapijoje. Moteris nelieka abejinga alkstantiems, kuriems jau daug metų dalija duoną.

11. Rūta Gudaitienė. Kauno apskrities sutrikusios klausos vaikų tėvų bendrijos „Suvoka“ valdybos narė. Augina vaiką su klausos negalia. Dar sūnui esant mažam, ji aktyviai ieškojo pagalbos, ieškojo tėvų, kurie turi tokių pat vaikų, teikė jiems psichologinę pagalbą ir informaciją apie mokymo galimybes ir būdus, klausos aparatus ir protezavimą. Savo namuose subūrė savitarpio pagalbos grupę, atliko psichologo-socialinio darbuotojo darbą, nes tėvai iš kitur tokios pagalbos negavo. Ji aktyviai dalyvavo asociacijos steigimo darbuose ir mokymuose su Švedijos organizacijomis.
12. Marijus Gvildys. Jau 5 metai, kartu su Kauno paslaugų verslo profesinio rengimo centru M. Gvildys, pasitelkdamas vieną žymiausių pasaulyje floristikos mokytojų, floristikos meno, mados ir tendencijų kūrėją Peter Hess, visuomeniniais pagrindais ir nemokamai perduoda unikalios Šveicarų mokyklos patirtį, metodiką ir programas visiems norintiems studijuoti floristikos meną. Dėka šios veiklos Lietuvoje gimė Žemės meno festivalis, kuriame dalyvauja visų kontinentų atstovai iš 12 šalių. Paraleliai mokslo paslaptys perduodamos ir negalią turintiems žmonėms.
13. Simonas Kabašinskas. Socialinio tinklapio „Facebook“ profilio „Kaunas City“ administratorius įvertintas už bendruomeniškumo mieste skatinimą.
14. Ramutis Danielius Kaunelis. Tautodailininkas, nemažai jo asmeninių darbų papuošė bažnyčias, privačias kolekcijas Lietuvoje ir už Atlanto. Į sąjūdį subūrė tautodailininkus, sovietmečiu laikytus „aršiais antisovietininkais“. Iniciatyvių liaudies meistrų dėka Kauno centre atsirado parodų salonas -parduotuvė „Saulutė“, per visas politines pervartas išlikusi iki šiol.

15. Vytautas Kuzminskis. KMU Nefrologijos klinikos vadovas profesorius, aktyviai propaguojantis organų donorystę ir taip gelbstintis gyvybes. Juk donorystė – tarsi paskutinis mirusiojo geras darbas, galintis išgelbėti ne vieno žmogaus gyvybę.
16. Angelė Laucienė. Bendruomenės klube „Būkime sveiki“, kuriam vadovauja A. Laucienė, susirenka iki 67 klubo narių iš Vilijampolės seniūnijos ir Kauno miesto. Į susitikimus kviečiami kompetentingi gydytojai, kurie pasakoja apie sveiką gyvenseną, profilaktiškai konsultuoja klubo narius. A. Laucienės pagrindinis gyvenimo tikslas – padėti žmonėms pasijusti saugiems ir laimingiems.

17. Julius Morkūnas. Veterinarijos gydytojas, ornitologas, LGGD savanoris. Geranoriškai, savarankiškai ir be jokio atlygio yra ne vienerius metus gelbėjęs ir išgelbėjęs daugybę laukinių gyvūnų, kelias dešimtis prišalusių prie ledo gulbių, organizavęs jų gelbėjimo operacijas. Jo iniciatyva vyko intensyvios lesalų aukotojų (fizinių asmenų ir įmonių) paieškos, atsirado pranešimai spaudoje apie paukščių baltojo bado problemas.

18. Alfas Pakėnas ir Nida Pakėnienė. A. Pakėnas yra Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio muziejaus vedėjas. Muziejus per penketą jo darbo metų tapo patraukliu kultūros židiniu, čia kiekvieną mėnesį vyksta įvairūs, su Juozu Tumu – Vaižgantu susiję renginiai, susitikimai su rašytojais, naujų knygų pristatymai, įvairūs kultūros žmonių susibūrimai. A. Pakėnas atgaivino Lietuvai pagražinti draugijos, kurią 1921 įkūrė Vaižgantas su kitais to meto šviesuoliais, veiklą ir yra Lietuvai pagražinti Kauno skyriaus pirmininkas.

N. Pakėnienė dirba Vilijampolės socialinės globos namuose. Be tiesioginio savo darbo su proto negalią turinčiais vaikais ji jau 10 metų organizuoja vaikams ir jaunuoliams su proto negalia vasaros stovyklas kaime, daug jėgų ir energijos įdėjo įgyvendindama neįgaliųjų integraciją į sociumą, organizuoja įvairias išvykas ir šventes, siekia neįgaliuosius integruoti į visuomenę.

19. Vaidas Pilkauskas Socialinio tinklalapio „Facebook“ profilio „Kas vyksta Kaune” administratorius už bendruomeniškumo skatinimą. Šį projektą jis kuria kartu su Viešąja įstaiga „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūra“.

20. Aldona Rusteikienė. Be pertraukos išdirbo 52 metus Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje. Už žinias, patyrimą, gerą ir nuoširdų darbą su ligoniais ir kolektyvu ne kartą buvo apdovanota ligoninės ir miesto Savivaldybės padėkos raštais. Dirbdama tiesioginį savo darbą ir turėdama sveikatos problemų, A. Rusteikienė iki pat jos mirties globojo savo buvusią kolegę, medicinos seserį Olgą Belejevaitę.

21. Gražina Siderevičienė. Silpnaregė, išleido knygą „Tokie panašūs ir skirtingi“. Populiarina žmonių su regos negalia meninę raišką, prisideda prie VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centre vykstančių reikšmingiausių kultūrinių įvykių. Turėdama didelę patirtį pritraukė daug rėmėjų, menininkų, politikų. Jos skiriamas dėmesys, meilė ir pagarba žmogui sujungė regėjimo neįgaliuosius.
22. Rėda Šakalytė ir Almė Jurevičienė (Šakalytė). Dvyliktus metus savanoriškais pagrindais organizuoja respublikinį vaikų ir jaunimo dainų konkursą „Gražių dainelių daug girdėjau“. Šis dainų konkursas – vienas ryškiausių ir įspūdingiausių Lietuvos skautijos renginių, ugdančių organizacijos narių bendrystės jausmą, jaunojo piliečio vidinę kultūrą, sąmoningą tautiškumą, pagarbą dainuojamam paveldui, tiesiogiai išpildantis vaikų ir jaunimo kūrybiškumo, išradingumo sugebėjimus, atveriantis savirealizacijos galimybę.
23. Almantė-Judita Šulgienė-Rabikauskienė. Jos veikla yra neįkainojamas indėlis į bendruomenės kūrimą, dvasingos, kūrybingos, saugojančios bei puoselėjančios savo krašto tradicijas ir kultūros paveldą asmenybės ugdymą. Sėkmingai geba sutelkti bendruomenę kolektyviniams darbams, dvasinėms sueigoms bei šventėms. Už visuomeninę veiklą ir bendruomeniškumo puoselėjimą.
24. Vytas Šlekaitis. Fotomenininkas, Šilainių bendruomenės centro savanoris, valdybos narys, Linkuvos dvaro išsaugojimo iniciatyvinės grupės narys, laikraštėlio „Šilainių žinios“ fotokorespondentas. Ypač prisidėjo dėl Linkuvos dvaro ir jo kultūros vertybių išsaugojimo. Didelį indėlį įnešė į mūsų tautos pilietiškumo ugdymą, kultūros paveldo saugojimą, meilės gamtai ir žmonėms stiprinimą.

25. Monsinjoras Lionginas Vaičiulionis. Yra daug nusipelnęs tiek Šilainių parapijai, tiek pačiam Kauno miestui. Jis moka suburti žmones bendram kilniam tikslui. Tai liudija jo įkurta ir išpuoselėta Šilainių Šv. Dvasios parapijos bendruomenė, suburta bendram reikalui: parapijos namų, koplyčios ir bažnyčios statybai ir kt. Jis ne tik buria parapijos bendruomenę, bet yra aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis.

26. Prelatui profesoriui daktarui Vytautui Steponui Vaičiūnui. Už nuopelnus ugdant krikščioniška dvasia jaunąją kartą ir už Kristaus žodžio skelbimą, stiprinant tikėjimą parapijų bendruomenėse.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: