Golden Parazyth šiuo metu yra dėmesio centre: naujo mini albumo „Shelter” pristatymas, jį lydintys pasirodymai bei dalijami interviu. Parazitas (Giedrius) naują koncertinę programą paruošė, su multi-instrumentalistu K@ (Aurimas) ir grupės naujoku smuikininku Simu Butavičiumi. Kalbinome juos ir klausinėjome apie studentišką gyvenimą, kūrybą ir ,žinoma, VDU Pavasario festivalį, kuriame Golden Parazyth išvysime gegužės 4 dieną.
Kokie esat studentai?
Giedrius: Dabar mokausi KTU humanitariniam fakultete, ketvirtame kurse. Esu pakankamai pavyzdingas studentas ( Simas ir Aurimas juokiasi – aut.past.). Tačiau dėstytojams taip neatrodo. Toks įspūdis susidaro, nes esu ketvirtakursis, o bakalaurinio darbo likimas neaiškus…
Aurimas: Aš Giedriaus bendrakursis ir savo bakalauro darbą jau rašau!
Giedrius: Aurimas yra nuostabus studentas. Jis pasirinko muzikos kryptį ir ten viską padarė, kad vidurkis būtų geras. O aš esu lygiai toks pat geras studentas, nes tai, ką duodavo ta specialybė, aš pasiimdavau. Tačiau sustojau, kai atėjo laikas „atiduot“ – parašyt bakalauro darbą.
Simas: Studijuoju Vilniaus kolegijoje džiazinio smuiko specialybėje. Kadangi taip pat nesu itin pavyzdingas studentas, tai atostogauju jau keletą metų. Būti geru studentu niekas netrukdo, bet man vis norisi kur nors važiuot, daryt kažką, dainuot, šokt ir studijos atsiduria ne pirmame plane.
Kas svarbiau – kūryba ar paskaitos?
Giedrius: Kūryba paskaitose, nes mes ir per paskaitas daug ką darydavom. Nepasakyčiau, kad paskaitoms ir kūrybai reiktų dalintis vietomis. Vienas Lietuvos šou verslo atstovas yra pasakęs : „Jei muzikantas tiktai groja ir daugiau niekuo neužsiima, jis yra tinginys“.
Aurimas: Taigi net sakoma, kad kuo labiau esi užimtas, tuo daugiau turi laiko. Užtat, kai nieko nedarai, atrodo, jog nieko ir nespėji.
Koks yra tipiškas studentų vakarėlis?
Giedrius: Kaune tipiškas studentų vakarėlis yra „Amerika pirtyje“. Ten susirenka žmonės, kurie mėgsta muziką. Bet mėgsta ją klausyt tik mašinoj, kai groja Zip fm arba prie ežero atsidarius bagažinę ir begeriant alų. Tiesiog yra skirtingos studentų grupės. Man patinka groti truputį kitokiuose vakarėliuose. Manau, kad Golden Parazyth užgrojus „Amerika pirtyje“ daug kas nesuprastų ir būtų šokiruoti. Dėl to yra labai gaila. Todėl turi būti ta visuomenės grandis, kuri yra visiškai atvira naujovėm. Juk esam europiečiai, esam jauni! Neseniai vienas draugas gyrėsi: „Aš toks europietiškas ir tolerantiškas, kad net su juodaodžiu nusifotografavau“. Tai puikiai atskleidžia jaunimo požiūrį ir į kokias grupes jie yra susiskirstę.
Tuomet ko Kaune trūksta: erdvių, idėjų ar pinigų?
Giedrius: Prieš tris metus, kai pradėjau groti, renginiai, kuriuose lankydavausi kainuodavo apie 10 lt. Nemanau, kad tai yra daug. Alternatyva visąlaik daug mažiau kainuoja. Apskritai daug meno renginių dabar yra nemokami. Idėjų pilna, svarbiausia netingėt ir jų paieškot.
Aurimas: Geras idėjas reikia sudėliot atitinkama tvarka, o ne viską daryt iš turimų nuogirdų. Vietų, vakarėlių, kuriuos aplankyti verta tikrai yra. Tik ten eina vis tie patys žmonės. Kitiems trūksta motyvacijos domėtis.
Simas: Nieko Kaune netrūksta, čia bendras šalies mentalitetas. Studentas, atvykęs iš mažesnio miesto lankysis panašiose vietose ir Kaune.
Koks metų laikas palankiausias kūrybai?
Giedrius: Geriausias savo dainas sukūriau pavasarį. Kurti reikia poetišku laikotarpiu – rudenį, žiemą, pavasarį, o vasarą nėra laiko būt susikaupus.
Aurimas: Mes lyg ūkininkai nuiminėjantys derlių. Vasara – tas darbymetis, kai parodai žmonėm, ką sukūrei.
Giedrius: Šiam tikslui labai puiki platforma yra festivaliai, nes ten kūriniai suskamba naujai.
Kaip tik vyksta naujo mini albumo „Shelter“ pristatymas. Koks buvo kūrybos procesas? Iš kur sėmėtės įkvėpimo?
Giedrius: Kaip visada Įkvėpimo sėmėmės iš moterų. Viena daina apie moterį tavo gyvenime, kita apie moterį, kurios nėra. Pagaliau visas kūrybos procesas vyko mūsų pažįstamų rate. Ateityje taip pat norime patys daugiau dirbti prie savo muzikos.
Tai jau trečias albumas? Kuo patobulėjot?
Giedrius: Visą laiką nekenčiau struktūros nebuvimo ir tuščių vietų muzikoj. Pirmas albumas, manau, buvo labai pasisekęs, tačiau tai pirmas bandymas užtat negalima smarkiai kritikuoti. Antras buvo didžiausia klaida, kurios daugiau nekartosiu. Muzikantai ir aš muziką įrašinėjome atskirai, o bendrą rezultatą išgirdau tik daug vėliau.
Aurimas: Dabar dirbame visi kartu pilnu etatu.
Giedrius: Antras albumas buvo kaip griaučiai, o kumpiais ir dešrom jį apdėdavom ant scenos, pasirodymų metu.
Lietuvoje vis populiaresni tampa įvairūs muzikos ir meno festivaliai. Ne viename dalyvavo ir Golden Parazyth. Kuris labiausiai įsiminė ir kodėl?
Aurimas: Po praeitos vasaros labiausiai įsiminė „Spartakiada“. Nebuvo daug žmonių, bet į veiksmą įsitraukė kiekvienas. O ryte visi sveikinosi su to vakaro pažiba Maiklu Džeksonu. Šis festivalis vyko vasaros gale ir buvo puikus šiltojo metų sezono uždarymas.
Giedrius: Be to tikriausiai pirmą kartą išėjau iš už kompiuterio ir pradėjau bendraut su publika. Vėliau žmonės rašė: „Gaila, kad nematėt, kaip vakar pavarėt“.
Simas: Jie dar nepaminėjo festivalio GaDi, nes jis kaip pavasario žibuoklė – vienas sezono pirmųjų, todėl visi atvažiavę būna ištroškę pramogų. O šiais metais VDU Pavasario festivalis bus tarsi pakalnutė, nes vyks dar anksčiau.
Kuo studentiškas festivalis turėtų skirtis nuo kitų?
Aurimas: Nereikia užsidėti štampo „studentiškas“, nes tuomet renginį aplankys ir ne studentai.
Giedrius: „Studentiškas“ kultūroje, kurioje aš gyvenu, kurioje gyvena elektroniką klausantys žmonės skamba ne itin teigiamai. Juk dažniausiai tokiuose renginiuose pasirodo YVA, vyksta go – go konkursai ir panašiai. Tai bloga etiketė. Geriau tai pavadinti jaunimo festivaliu.
Ką norėtumėte pasakyti VDU Pavasario festivalio dalyviams?
Ateikite visi malonūs žmonės, jūsų laukia gražus vakaras!
Kalbino Monika Kauliutė
