Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Dešimtims mokslininkų ketvirtadienį buvo išdalytos humoristinės premijos “IgNobels”, kurių viena, pavyzdžiui, buvo skirta už tyrimus, patvirtinusius, jog išgėrę žmonės mano esantys patrauklesni, o kita – už svogūno fermento, kuris verčia mus verkti, studijas.

Alternatyviąsias Nobelio premijas kasmet dalija Harvarde leidžiamas humoro žurnalas “Annals of Improbable Research”; jas remia Harvardo ir Radklifo mokslinės fantastikos asociacija (Harvard-Radcliffe Science Fiction Association), Harvardo ir Radklifo fizikos studentų draugija (Harvard-Radcliffe Society of Physics Students) ir Harvardo kompiuterijos draugija (Harvard Computer Society).

Šios premijos, kurios angliškai vadinamos “IgNobels” – pagal žodį “ignoble”, reiškiantį “nešlovingas”, “gėdingas”, yra skiriamos už pasiekimus, kurių “negalima ar nereikia pakartoti”.

Alternatyvios Nobelio premijos gali tikėtis mokslininkai, kurie “pirmiausia priverčia žmones juoktis, o vėliau – susimąstyti”, skelbia organizatorių šūkis.

Per jau 23-ąją šių premijų teikimo ceremoniją laureatai vėl tradiciškai buvo paskelbti Harvardo universitete.

Ceremoniją organizavęs redaktorius Marcas Abrahamsas (Markas Abrahamsas) sakė: “Mokslo, kuris yra juokingas pats savaime, – ne dėl to, kad kažkas juokauja, bet (kuris) yra juokingas kombinacija – tai neįprasta sąvoka Jungtinėse Valstijose. Tai vėl darosi labiau priimtina”.

Pirmą kartą “IgNobels” laureatai gavo piniginius prizus – po 10 trilijonų dolerių, tik – Zimbabvės. Tai reiškia, kad visi laureatai gaus po maždaug keturis JAV dolerius.

“IgNobels” kviečia tikruosius Nobelio premijų laureatus įteikti apdovanojimų rimtiems mokslininkams už darbus, kurie atrodo juokingi, nors paprastai to tikrai nebūna siekiama.

Skiriama ir taikos premija, kuri šiemet bendrai buvo skirta Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai – už tai, kad jis uždraudė viešai ploti, – ir Baltarusijos policijai, “areštavusiai už plojimą vieną vienarankį vyrą”.

Psichologijos premija buvo paskirta už eksperimentą, kurio metu buvo nustatyta, kad žmonės, galvojantys, kad yra išgėrę, taip pat galvoja, kad yra patrauklūs.

Tą eksperimentą atliko Laurentas Begue (Loranas Begiu), Oulmannas Zerhouni (Ulmanas Zehunis), Baptisteas Subra (Batistas Subra) ir Medhi Ourabahas (Medis Urabahas) iš Prancūzijos, ir Ohajo valstijos universiteto profesorius Bradas Bushmanas (Bradas Bušmanas), kuris taip pat dėsto Nyderlanduose.

Komanda iš Japonijos ir Vokietijos sprendė šimtmečių senumo problemą: kodėl svogūnai verčia verkti. Tačiau išsiaiškino tik tai, kad šis biocheminis procesas yra “dar komplikuotesnis nei mokslininkai įsivaizdavo”.

Tarp kitų laureatų yra Brianas Crandallas (Brajenas Krandalas) iš JAV ir Kanadoje bei JAV dirbantis Peteris Stahlas (Piteris Stalas), kurie apvirė negyvą kirstuką, o paskui nekramtydami jį prarijo, kad galėtų ištirti savo išmatas ir išsiaiškinti, kuriuos kaulus žmogaus virškinimo sistema suvirškins, o kuriuos – ne. Už tą tyrimą jie gavo archeologijos premiją.

Saugumo inžinerijos premija atiteko velioniui amerikiečių mokslininkui Gustano Pizzo (Gustanui Picui), kuris sugalvojo sistemą, kaip pagauti lėktuvo pagrobėjus, sukišti juos į paketą ir išmesti su parašiutu policijai į rankas.

Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir Kanados mokslininkų komanda buvo apdovanota “tikimybių” premija už išaiškinimą, kad kuo ilgiau karvė guli, tuo didesnė tikimybė, kad ji netrukus atsistos.

Ši komanda taip pat nustatė, kad kai tik karvė atsistoja, jau nebegalima lengvai numatyti, kada ji vėl atsiguls.

Fizikos premija buvo paskirta mokslininkams, atradusiems, kad kai kurie žmonės fiziškai galėtų bėgioti tvenkinio paviršiumi – jeigu tie žmonės ir tas tvenkinys būtų Mėnulyje.

Jungtinė biologijos ir astronomijos premija buvo paskirta komandai iš Švedijos, Australijos, Vokietijos, Pietų Afrikos Respublikos (PAR) ir Britanijos, kuri atskleidė faktą, kad kai mėšlavabaliai pasiklysta, jie gali susirasti kelią namo žvelgdami į Paukščių Taką.

Laureatai, kurie į įteikimo ceremoniją atvyksta už savus pinigus, gauna po 60 sekundžių padėkos kalbai ir tos trukmės apribojimus įgyvendina nepermaldaujama aštuonerių metų mergaitė.

Per ceremoniją taip pat įvyko mini operos “Blonskių prietaisas” (The Blonsky Device), kurią įkvėpė 1999 metų “IgNobels” laureatų Georgeo ir Charlotte Blonsky (Džordžo ir Šarlot Blonskių) gyvenimas ir darbai, premjera.

Ta pora išrado mašiną, kuri turėtų padėti gimdyti, – gimdanti moteris būtų pririšama prie apvalaus stalo, kuris tada dideliu greičiu suktųsi.

Pats “IgNobel” prizas yra mažyčio stalelio su ant jo pavaizduota cheminių elementų periodine lentele pavidalo.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: