Grupės „Colours of bubbles“ narys Paulius Trijonis vaikystėje nesvajojo turėti savo grupę, tačiau galėjo tai numanyti, nes visas jo gyvenimas susietas su muzika. Grupės debiutinis albumas – lyg išsipildžiusi svajonė, kurią padėjo įgyvendinti draugystė. O gimusi spontaniška idėja pasidaryti visiems nariams tatuiruotes senatvėje primins apie grupę, debiutinį albumą, rokenrolą ir gerą draugų kompaniją.
– Ar jau vaikystėje svajojote turėti savo muzikos grupę?
Vaikystėje tokių svajonių neturėjau, tačiau numanyti, kad mano gyvenimas bus susijęs su muzika, turbūt galėjau. Nuo pat darželio laikų dainavau tėvelio įkurtame vaikų kolektyve, taip pat lankiau muzikos mokyklą, taigi dainuoju ir groju jau daugiau nei pusę savo gyvenimo. O svajonės apie muzikos grupę prasidėjo paauglystėje, kai pradėjau lankytis įvairiuose koncertuose.
– Kaip kilo idėja sukurti muzikos grupę? Kas jos įkūrėjas?
Grupė „Colours of bubbles“ susikūrė iš prieš tai buvusios grupės „Neurotic“. Taigi istorija tokia: viskas prasidėjo, kai mes su sese Vaida įkūrėme grupę „Neurotic“. Tiesiog žinojome, kad norime groti savo kūrybos muziką, ir nusprendėme šią svajonę įgyvendinti. Štai tokia ir yra grupės „Neurotic“ atsiradimo istorija. Kaip bebūtų gaila, po keleto metų grupei teko išsiskirti, nes dvi vokalistės išvyko studijuoti į kitą miestą. Taigi Šiauliuose liko tik grupės “likučiai” – vyriška kompanija. Kadangi muzika mums visiems reiškė daug, mes nusprendėme nenutraukti savo draugystės ir muzikinės veiklos. Tačiau viską daryti norėjome jau kitaip, dėl to ir atsirado grupė „Colours of bubbles“.
– Esate studentų grupė. Ar siejate savo ateitį su šia grupe, ar su studijomis?
Šiemet beveik visi grupės nariai baigs studijas universitetuose. Visi gyvename muzika ir galvojame apie grupės ateitį, tačiau kol kūryba negali būti pragyvenimo šaltiniu, reikia ieškotis papildomos veiklos. Aišku, turbūt visų didžiausia svajonė – galimybė užsidirbti vien iš koncertinės veiklos. Tada galėtume visą laiką skirti tik grupei, kūrybai, tačiau Lietuvoje tai padaryti yra labai sudėtinga, ypač grojant indie roką. Lietuvoje yra populiari tokia muzika, kurios pasiklausius pasidaro liūdna. Na taip, yra keli atlikėjai verti dėmesio, visa kita yra televizijos ir laikraščių išpūsti projektai, skirti masinei auditorijai, kuri nesugeba atsirinkti tikros muzikos.
– Kas grupei kuria dainas? Kaip kyla idėjos?
Pagrindines idėjas į studiją atsineša Julius. Kai susiburia visa grupė, pradedame dalintis mintimis, kurti kažką naujo bei eksperimentuoti repeticijų metu. Tai gana ilgas procesas, tačiau tik repeticijų, eksperimentų, bendradarbiavimo pagalba pavyksta kažką įdomaus sukurti. Žinoma, yra ir tokių dainų, kurios pradėtos rašyti prieš dvejus metus ir dar yra nebaigtos. Tiesiog joms kažko trūksta ir mes vis dar nežinome ko.
– Kas sudėtingiau: sukurti tekstą, ar muziką?
Manau, kad mūsų grupei visada sunkiau buvo kurti tekstus, beje, juos dabar kuria tik Julius. Tačiau kuriant muziką visos grupės narių indėlis yra vienodas. Muzika yra muzika, o štai tekstas yra (asmeniškai man) labai sudėtingas dalykas, todėl su jais dirba tik Julius.
– Kokiu instrumentu sudėtingiausia groti?
Absoliučiai visais instrumentais yra sudėtinga groti, visur reikia darbo, noro ir praktikos. Pasakyti, kuriuo instrumentu sunkiausia groti turbūt neįmanoma, nes kiekvienas instrumentas turi savų niuansų.
– Galbūt turite savo favoritus, kažkokią grupę ar atlikėją iš kurių semiatės patirties?
Patirties įgyjame ne iš grupių ar atlikėjų, o iš gyvenimo. Na žinoma, tam tikros grupės paveikia mūsų muzikos kūrimą. Tačiau tos grupės kiekvienam iš mūsų yra labai skirtingos, pradedant džiazu ir baigiant country. Taigi sunku pasakyti, kokia yra kitų grupės narių nuomonė šiuo klausimu. Asmeniškai aš šiuo metu dažniausiai klausausi “Kings of convenience”, ”Jonsi”, ”Mumford and sons” ir t.t.
– Ar nesunku suderinti studijas su koncertine veikla?
Grupė, repeticijos, koncertai mums yra svarbiau už studijas, taigi jei yra koncertas – metam visus darbus ir važiuojam koncertuoti, nes pristatinėti savo muziką žmonėms yra įdomiau nei sėdėti paskaitose.
– Koks koncertas buvo įsimintiniausias?
Prieš keletą dienų būčiau atsakęs, kad Lenkijoje vykęs koncertas ”Browar rock“ festyvalyje. Nors Lenkijoje lankėmės tik antrą kartą, bet žmonės mus labai palaikė, o Lietuvoje niekada taip nepriimdavo. Tačiau lapkričio 11-ają Vilniuje vykęs debiutinio albumo pristatymo koncertas pakeitė mano nuomonę. Galiu drąsiai pasakyti, kad šis koncertas buvo kol kas įsimintiniausias. Visų pirma, jis buvo labai svarbus mums, nes išleidom savo pirmąjį EP (autoriaus pastaba: angl. extended play), antra, publika tą vakarą buvo „nereali“, tokios atmosferos dar nebuvome patyrę. Tokie koncertai verčia nesustoti ir kurti.
– Kas remia Jūsų grupę, iš kur lėšos, ir ar sunku surast remėjų?
Pagrindinės lėšos yra iš kiekvieno asmeninės sąskaitos, taip pat iš koncertinės veiklos. Remėjų mes neturime. Turime tik gerus draugus, kurie kai reikia padeda, pvz., sukuria internetiniį puslapį, nupiešia plakatą, albumo viršelį… Visa tai brangiai kainuoja ir be draugų pagalbos nežinia, ar būtume tiek pasiekę.
– Kodėl savo debiutinį albumą pristatote būtent Vilniuje ir Šiauliuose?
Dėl to, kad Vilnius yra sostinė ir ten mes turime daugiausiai koncertų bei gerbėjų, o Šiauliai – mūsų gimtasis miestas, kuriame repetuojame. Kiekvienas koncertas Šiauliuose mums yra labai svarbus ir įdomus.
– Kaip kilo idėja prieš debiutinį albumą visiems pasidaryti tatuiruotes?
Ši idėja buvo gvildenama jau seniai. Ji kilo vieno vakarėlio metu mūsų studijoje Šiauliuose. Tačiau ją įgyvendinti sugalvojome tik neseniai ir būtent taip norėjome įprasminti savo pirmąjį debiutinį albumą. Man asmeniškai ši tatuiruotė visada primins, kad aš groju grupėje. Pagalvoju, kad senatvėje žvilgtelėsiu į ją ir prisiminsiu, kad buvo rokenrolas, kad turėjau grupę ir gerą draugų kompaniją.
– Ar nekilo dėl to ginčų? Visi grupės nariai lengvai sutiko pasidaryti tatuiruotes?
Grupės nariai nebuvo verčiami darytis tatuiruočių tai – kiekvieno asmeninis apsisprendimas. Visi, išskyrus grupės klavišininką, jas pasidarėme. Jis tiesiog nusprendė, kad jam nereikia tatuiruotės ir niekas dėl to jo nesmerkia, ir tikrai neišmes iš grupės.
– Kodėl būtent tokios tatuiruotės ir ką jos simbolizuoja?
Tiek pati idėja, tiek kokios tatuiruotės turėtų būti, gimė spontaniškai. Tiesiog atėjome į studiją “Totemas tatoo”, kur jau laukė meistras Aivaras, kuris, beje, yra ir mūsų bičiulis. Jis parodė keletą eskizų, o mes, ilgai negalvoję pasirinkome tinkamiausius. Taigi pasakyti, kodėl būtent tokios tatuiruotės, yra sudėtinga. Iš pradžių buvome nusprendę, kad kiekvienas išsitatuiruosime papraščiausią balioną. Taigi visose mūsų tatuiruotėse yra balionas arba užrašas “cob”, kas ir simbolizuoja mūsų grupės pavadinimą “Colours of bubbles”.
– Kodėl būtent toks debiutinio albumo pavadinimas („Today I‘m feeling better than ever“)?
Toks pavadinimas yra todėl, kad pagrindinė albumo daina “Today” prasideda tokiais žodžiais. Be to, ir mes galime pasakyti, kad išleidę šį albumą jaučiamės geriau nei bet kada.
Straipsnis parengtas VU KHF LFR8 grupės studentės Aistės Maluiškaitės
