Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie artėjančias šventes ir šios savaitės politines aktualijas.
R.Musnickas. Šiandien ne paprastas penktadienis, Didysis penktadienis prieš Velykas, ką jis reiškia Jums?
A.Kubilius. Tai darbo diena, prieš didelę šventę – Velykas. Džiugus šiltesnio pavasario, atgimimo laukimas po tokios šaltos žiemos. Pats Didysis penktadienis yra tokia diena, kai pradedi galvoti apie tai, kas yra Velykos, Atgimimas ir Prisikėlimas. Taigi šiek tiek kitoks penktadienis, tačiau negalėčiau sakyti, kad būtų daug laiko sustoti ir galvoti vien tik apie tai.
R. M. Pasninko laikysitės šiandien?
A. K. Bandysiu.
R. M. Šiandien kai kas bandys pakartoti Kristaus kryžiaus kelius, gal ir politikams reikėtų aplink Seimą Kryžiaus kelią nueiti?
A. K. Geras klausimas. Gal ir reiktų, bet vis dėlto viduje praeini savo Kryžiaus kelius. Pergalvoji, ką per tuos metus ne taip darei, kokios klaidos padarytos, paklydimai – tai žmogiška.
R.M. Visgi svarbiausių įvykių taikiklyje išlieka politika. Energetikos ministras su Seimo frakcijomis pradeda derinti valdančiųjų siūlomą partijų susitarimą dėl Lietuvos energetikos krypčių. Ar jau matėte tą susitarimą ir kaip jį vertinate?
A.K. Jau matėme ir siauresniame rate turėjome progos jį aptarti su ministru J. Neverovičiumi. Turiu pasakyti, kad tokią iniciatyvą vertiname pozityviai. Mes patys raginome ir viešuose pareiškimuose, ir neformaliuose susitikimuose su valdžios atstovais imtis tokį susitarimą rengti. Aš manau, kad yra gera proga padaryti išvadas, pavyzdžiui, kodėl praėjusiais metais buvo tiek daug blaškymosi dėl Visagino atominės elektrinės, inicijuotas klaidingas referendumas tos pačios opozicijos balsais, dabartinės valdžios balsais. Išvada labai aiški, kad tokių strateginių projektų įgyvendinimui yra labai svarbus tvirtas svarbiausių partijų sutarimas ir jo laikymasis. Iš daugelio pavyzdžių galime pastebėti, kad socialdemokratai būdami opozicijoje labai dažnai pritrūksta atsakingo veikimo, jie gali kaitalioti savo nuomonę; buvo už atominę elektrinę, artėjant rinkimams pasidarė prieš. Mes stengiamės elgtis kitaip, tiek būnant valdžioje, tiek ir opozicijoje laikomės priimtų svarbių strateginių tikslų. Galima manyti, kad buvimas valdžioje socialdemokratus daro atsakingesnius. Gerai, kad gimsta tokie susitarimai.
R.M. Ar Jūs matėte ten konkrečių dalykų, kurie būtų Jums priimti arba nepriimtini, nes ir dabar girdime, kad kol kas dėl atominės elektrinės apsisprendimo nėra?
A. K. Galbūt tai yra daugiau strateginių principų sutarimas. Dėl to, kad Lietuvos elektros energetikos sistema būtų integruojama į europines sistemas ir sinchronizuojama. Terminas „sinchronizacija“ apima daug dalykų. Turi būti pasiruošta atsijungti nuo Rusijos sinchronizacijos ir turi būti pasiruošta sinchronizuotis su Vakarais. Po keliais žodžiais slypi daug dalykų. Lygiai taip pat dujų sektoriuje. Pasiryžimas turėti savo terminalą, kuris turi veikti pagal europietiškas taisykles. Tai reiškia, kad turime įgyvendinti vadinamąją nuosavybės atskyrimo III europinę direktyvą visam dabartiniam Lietuvos dujų vamzdynui. O dėl elektros generacijos yra pasakyti svarbūs žodžiai, kad Lietuva turi turėti pakankamus, konkurencingus, savus elektros generacinius pajėgumus. Tai reiškia, kad mes planuojame patys gamintis elektros energiją, o ne ją importuoti, kaip kai kas čia dar daug svajodavo, ir tai yra labai svarbus principas. Na, o toliau, kaip generuoti savo pakankamą bazinę elektros energiją, tai, matyt, reikia sulaukti ir Vyriausybės darbo grupės išvadų, ir galbūt papildomai apsispręsti, kokiu būdu tą papildomą generaciją užtikrinti.
R. M. Tačiau tame susitarime nėra dar aiškiai pasakyta?
A.K. Taip, jame dar nėra aiškiai pasakyta, bet pats labai svarbus principas paminėtas, kad sava konkurencinga generacija yra mūsų tikslas, o ne priklausomybė nuo importuojamosios.
R.M. Bet juk jau mes generuojame kai kuriose elektrinėse?
A.K. Generuojame, bet dabar apie 50-60 proc. elektros energijos importuojame iš trečiųjų šalių, daugiausiai iš Rusijos, nes mūsų savi generaciniai pajėgumai yra nekonkurencingi. Jie gamina brangesnę elektros energiją. Jeigu mes sutariame, kad taip, kaip ir absoliuti dauguma Europos valstybių, turime turėti savą konkurencingą elektros generaciją, tai yra, galinčią gaminti mažesnėmis kainomis elektros energiją, tai tokiu atveju, mano manymu, atominė elektrinė yra vienas iš prioritetinių projektų. Jos elektros energija bus konkurencinga.
R.M. Tai reiškia, kad vykdant tokį susitarimą, kurį Jūs matėte, kitaip valdantieji neišsisuks, kaip tiktai pritardami atominei elektrinei?
A.K. Laikantis ekonominės logikos, kad turime pasirūpinti sava generacija, o ji turi būti konkurencingiausia ir pigiausia. Bent jau tie skaičiai, kuriuos mes praėjusiais metais naudojome skaičiuodami visus variantus, ir tai, kad dabar dar sykį nori perskaičiuoti valdančioji koalicija; gerai tegu perskaičiuoja, bet, mano įsitikinimu, ekonominiai skaičiai duoda labai aiškų atsakymą. Manipuliuoti tais skaičiais nėra jokių galimybių. Aš esu įsitikinęs, kad ilgainiui valdančiosios koalicijos atsakymas bus, – mes duodame jiems laiko, tačiau tas laikas nėra begalinis, bet jų darbo grupės turės pateikti tokį atsakymą.
R.M. Seimo laikinoji komisija vakar nutarė siūlyti Seimui naikinti parlamentarės N. Venckienės teisinę neliečiamybę. Kaip jūs balsuosite?
A.K. Komisija, peržiūrėjusi visus pateiktus prokuratūros duomenis, faktus, priėmė sprendimą, kad nėra priežasčių, dėl kurių Seimo narės N. Venskienės atžvilgiu teismai negalėtų vykdyti teisingumo. Ką reiškia imuniteto nuėmimas? Tai reiškia, kad Seimo nariui, kaip ir bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui, teisingumą toliau vykdys teismai. Teisingumo vykdymas nėra sustabdomas dėl kokių nors priežasčių. Seimas nei baudžia, nei sprendžia – kaltas ar nekaltas, Seimas sprendžia, ar teismas toliau gali vykdyti teisingumą.
R.M. Iš apžvalgininkų pasigirsta kalbų, kad kai kurie konservatorių žmonės taip pat gali balsuoti prieš. Ar taip gali būti?
A.K. Mes nesvarstėme, kas turi kokių abejonių. Mes visada laikomės principinės nuostatas, kad teisingumą vykdo teismai. Šiuo požiūriu mes vadovaujamės net ir tada, kai mūsų pačių kolegoms prokurorai iškeldavo įtarimų ir prašydavo nuimti imunitetą, mes balsuodavome už. Dabar aš irgi nematau priežasčių, kodėl mes turėtume elgtis kitaip. Praėjusiais metais mes balsavome dėl teisėjos imuniteto nuėmimo, dabar teisėja tapo Seimo nare, tačiau aplinkybės tokios pačios. Niekas nėra pasikeitę.
R.M. Kaip jūs apskirtai vertinate tai, kad Garliavos įvykių vaizdo medžiaga Seimo komisijai taip ilgai buvo nepateikiama?
A.K. Vaizdo įrašo dalį pateikė, kuriame nėra fiksuota nepilnametė. Galbūt tokios situacijos turėtų būti aiškiau apibrėžtos įstatymu, kokią medžiagą ir kaip prokurorai turi pateikti Seimo specialiosioms komisijoms. Galbūt reikia kreiptis ir į Konstitucinį Teismą, kuris, būdamas bešališku arbitru, dar papildomai sudėliotų ir išaiškintų santykius tarp Seimo ir Prokuratūros. Aš manyčiau, kad tokie nesutarimai, kokius matėme tarp komisijos ir prokuratūros, nors prokuratūra visus spausdintus žodinius aprašymus buvo pateikusi, yra žalingi ir pačiai prokuratūrai.
R.M. Šią savaitę taip pat diskutuojama euro įvedimo klausimais. Komisija, kuri dirba prie Vyriausybės, jau, matyt, galutinai nusprendė, kad reikės įvesti eurą 2015 metais. Kaip Jums atrodo ši data – reali?
A. K. Visų pirma aš esu tvirtai įsitikinęs, kad Lietuva turi įsijungti į euro zoną, ir euro zonos perspektyva tikrai tikiu, nepaisant visų Kipro ir Graikijos problemų ir t.t. Mano įsitikinimu, Europa yra nuolat besivystantis, per visas krizes praeinantis organizmas, kurio tolesnę raidą visada sunku nuspėti, bet ji vystosi viena kryptimi – ji vis labiau konsoliduojasi. Vieninga rinka, ekonomika, pinigai, vieningas politinis veikimas yra Europos Sąjungos perspektyva. Galima vardinti daug priežasčių, kodėl Lietuvai naudinga euro zonoje būti geopolitine, ekonomine, finansine prasme kartu su Baltijos kaimynėmis. Antras dalykas, reikia atitikti Mastricho kriterijus, iš kurių sunkiausiai prognozuojamas ir sunkiausiai suvaldomas yra infliacijos kriterijus. Gali būti taip, kad jau šių metų balandžio mėnesį paaiškės, kad Lietuva atitinka tuos kriterijus, ir tai bus labai geras pasiekimas. Aš nesakau, kad dėl to reikia skubėti ir eurą įsivesti 2014 metais, nes yra dar daug darbų, kuriuos reikia padaryti, bet mes turime matyti, kad 2014-2015 metai atsidaro galimybių langas, kai infliacijos parametro dydžiai gali mums susiklostyti palankiai. Vėliau dėl objektyvių ekonominių priežasčių, dėl to, kad Lietuva yra viena iš tų konverguojančių ekonomikų ir kainų lygis auga sparčiau negu kitos ekonomikos, galimybių langas gali užsidaryti. Todėl privalome pasinaudoti tuo langu, nes jis gali pasikartoti tiktai po gero dešimtmečio. Mes aiškiai pasakėme, kad remsime valdžios pastangas įgyvendinant tokį svarbų strateginį tikslą, bet valdžia turi dirbti.
R.M. Ačiū, kad atvykote į studiją. Gražių švenčių.
A.K. Dėkoju. Jums taip pat.
