Tęsdami straipsnių ciklą apie svarbiausius renginius tarpukario Kaune, šį kartą pristome pasakojimą apie pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą, vykusį Kaune 1935 m. rugpjūčio 11–17 dienomis.
Emigracijos ir įvairių istorinių peripetijų metu daug lietuvių buvo išblaškyti po pasaulį, atsidūrė toli nuo Lietuvos. Tarpukario Lietuvoje buvo populiarūs tautos vienybės ir tautinio susitelkimo šūkiai, buvo stengiamasi palaikyti glaudžius kontaktus su užsienio šalių lietuviais, skatinti, kad jie išsaugotų tautiškumo jausmą. Idėja rengti pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą kilo Draugijai užsienio lietuviams remti, kurios pirmininkas buvo advokatas Rapolas Skipitis. Jis 1935 m. kovą išvyko į JAV, siekdamas populiarinti šią kongreso idėją ir ragindamas JAV lietuvius jame dalyvauti.
Rugpjūčio 11-ąją, sekmadienį Kaune prasidėjo pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas. Miestas buvo papuoštas tautinėmis vėliavomis, kauniečiai džiugiai sveikino atvykusius užsienio lietuvius. 9 valandą ryto Kauno arkikatedroje bazilikoje prasidėjo iškilmingos Šv. Mišios, kurias aukojo iš Čikagos atvykęs prelatas Mykolas Krušas. Jose dalyvavo ir aukšti valdžios pareigūnai. 3 valandą po pietų Valstybės teatre vyko Kongreso atidarymas, jame kalbą pasakė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, kuris buvo ir šio renginio globėjas. Po to orkestrui grojant buvo giedamas Valstybės himnas. Kongreso atidarymo renginyje dalyvavo daug žymių visuomenės veikėjų, politikų, tarp jų ir buvę Lietuvos prezidentai Aleksandras Stulginskis bei Kazys Grinius.
Pasibaigus Kongreso atidarymui Valstybės teatre, jo dalyviai, išsirikiavę paskui Draugijos užsienio lietuviams remti vėliavą, žygiavo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. K. Donelaičio gatvėje buvo išrikiuoti visų ginklo rūšių kariuomenės daliniai ir Šaulių sąjungos garbės kuopa. Karo muziejaus sodelyje žodį tarė tuometinis ministras pirmininkas Juozas Tūbelis bei “Draugo” redaktorius L. Šimutis. Po to Kongreso dalyvių vardu buvo padėtas vainikas prie Nežinomojo kareivio kapo. Iškilmės Karo muziejaus sodelyje buvo baigtos sugiedojus Valstybės himną.
Antroji Kongreso diena taip pat prasidėjo Valstybės teatre, kuriame buvo išrinktas pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso prezidiumas. Kongresui pirmininkauti buvo pavesta Rapolui Skipičiui. Iš viso Kongrese dalyvavo 105 delegatai, kurie atvyko iš JAV, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Prancūzijos, Kanados bei dalis buvo vietiniai lietuviai (deleguoti Draugijos užsienio lietuviams remti). Į šį Kongresą iš JAV taip pat atvyko aštuoni lietuvių komunistai, kurie bandė užmegzti ryšius su vietiniais komunistais, siekiant išplėsti savo įtaką šalyje ir bandyti uzurpuoti valdžią. Tad tuometinis A. Smetonos režimas į šį Kongresą žiūrėjo rezervuotai, baimindamasis destruktyvaus dalies jo dalyvių poveikio visuomenei bei šalies politiniam stabilumui.
Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas ištisą savaitę rengė posėdžius, kuriuose svarstė įvairius bendradarbiavimo klausimus tarp Lietuvos ir užsienio lietuvių. Kongresas priimdavo atitinkamas rezoliucijas, kuriose buvo išdėstomi tam tikri pageidavimai, kuriais viltasi remsis Lietuvos vyriausybė ir užsienio lietuvių organizacijos, plėtodamos tarpusavio bendradarbiavimą ateityje. Kongreso metu buvo nutarta įkurti Pasaulio lietuvių sąjungą, kuri turėjo plėtoti kultūrinius ir ekonominius pasaulio lietuvių ryšius.
Kitoje straipsnio dalyje skaitykite, kokie renginiai vyko Kaune pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso metu.