Sekmadienį prie buvusios Kauno žydų (Švabe hebrajų) gimnazijos pastato Karaliaus Mindaugo pr. 11 atidengta atminimo lenta vienai žymiausių Izraelio valstybės ir kultūros kūrėjų, Izraelio premijos laureatei poetei Lea Goldberg (Lijai Goldbergaitei), užaugusiai Kaune ir 1928 m. baigusiai šią gimnaziją.
Ceremonijoje dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė, didžiulė litvakų (Lietuvoje gimusių ir čia gyvenusių žydų) delegacija iš Izraelio, Kauno žydų bendruomenės vadovai ir nariai.
Meras savo kalboje sakė: „Šiandieną Kaunas turi progos pasidžiaugti, jog mūsų mieste gimė, užaugo ir subrendo nuostabi asmenybė, pasauliui atskleidusi slėpiningas dvasinio grožio gelmes – Lea Goldberg. Jos siekinys – skleisti pasauliui šviesą, apdainuoti meilę, ugdyti mažąjį skaitytoją – tapo ryškiu ir aukščiausiais apdovanojimais įvertintu kūrėjos keliu. Nežinome, ar Kaunas šią rašytoją įkvėpė ir paskatino imtis plunksnos, bet pirmieji mūsų mieste sukurti posmai leidžia mums manyti, jog Lea Goldberg atrado pakankamai daug impulsų kūrybai, kaip ir dešimtys kitų Kaune subrendusių pasaulinių plunksnos meistrų“.
Ceremonijos metu VDU dėstytoja Aušra Balčiūnaitienė perskaitė Lea Goldberg eilėraščio „Pušis“ vertimą į lietuvių kalbą, po to prie Kauno verslo paslaugų mokymo centro pastato buvo pasodinta simbolinė pušaitė poetės atminimui.
Kauno žydų sekmadieninės mokyklos vaikai atliko nedidelę meninę programėlę, šio renginio iniciatorė viešnia iš Izraelio Zipora Peer padėkojo miesto merui, URM viceministrei, buvusiai ambasadorei Izraelyje, kurios rūpesčiu buvo nuveikta daug darbų įamžinant poetės atminimą, taip pat ceremonijos organizatoriams, įteikė jiems atminimo dovanėles.
Lea Goldberg (1911-1970) gimė Kaune. Pirmasis pasaulinis karas šeimą blaškė po įvairius imperijos miestus, bet po 1917 metų revoliucijos jos šeima grįžo į gimtąjį Kauną. Lija eiles hebrajų kalba pradėjo kurti būdama dar moksleivė. Leah įstojo į Universitetą Kaune. Vėliau studijavo Vokietijoje. 1933 Bonoje gavo semitų kalbų mokslų daktarės laipsnį. 1935 išvyko į Palestiną, buvo viena ryškiausių besikuriančios valstybės kultūros veikėjų. Dirbo literatūros patarėja Habimah teatre, taip pat Sifriyat Poalim knygų leidėja. 1952 m. įsteigė Lyginamosios literatūros katedrą Jeruzalės universitete. Išleido 9 poezijos, dvi apysakas, tris pjeses, knygas, šešias mokslo knygas, 20 knygelių vaikams.
Poetės eilėraščiai ir poemos pasižymi melancholija su pozityvia potekste, kūryboje atsispindi sužeistos meilės tema, meilės bei šviesos ilgesys. Jos darbai pažymėti estetiniu intelektu, besiribojančiu su modernizmu. Ji vertė daugelį rusų ir prancūzų poetų, išvertė nemaža lietuviškų liaudies dainų ir eilėraščių į hebrajų kalbą.
Dėl jos gimimo vietos kyla abejonių. 1956 m. savo biografijoje ji pažymėjo kad gimusi Karaliaučiuje, bet 1964 m. pildant paraišką Izraelio autorių asociacijai ji savo gimimo vietą nurodo – Kaunas. Bet akivaizdu, kad ji puikiais pažymiais 1928 m. baigė Kauno Švabės hebrajų gimnaziją, jos poezijos laikas ir erdvė – prieškarinėje Lietuvos laikinojoje sostinėje. Lija Goldbergaitė – Lea (Leah) Goldberg buvo apdovanota daugeliu premijų, tarp jų vienu garbingiausių Izraelio valstybės apdovanojimu – Izraelio premija 1970 metais.
