Vakar Kauno viešbučio Best Western Hotel konferencijų salėje Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse susitiko su Rotary klubo nariais. Renginyje kalbėtasi apie Lietuvos – JAV santykius, bendras vertybes, kultūrinius ryšius, moksleivių mainų programas.
Savo pranešime ambasadorė pabrėžė pozityvų Lietuvos progresą daugybėje įvairių sričių, ypatingai pažymėdama karinį šalies dalyvavimą misijoje Afganistane bei pozityvius poslinkius šalies ekonomikos sektoriuje. Ambasadorė teigė nuolat kontaktuojanti su JAV verslininkais ragindama juos investuoti Lietuvoje. Taip pat buvo paminėti Lietuvos pasiekimai žodžio laisvės srityje ir pernai metais įteisintos apsaugos nuo smurto šeimoje įstatiminės nuostatos. Pranešimo pabaigoje ambasadorė gražia lietuvių kalba pasidžiaugė, kad JAV prezidentas Barakas Obama paskyrė ją dirbti Lietuvoje ir ji su vyru juokauja, kad jaučiasi čia „kaip inkstas taukuose”.
Anne. E. Derse JAV ambasadorės Lietuvoje pareigas eina nuo 2009 m. rugsėjo. Iki Lietuvos ji trejus metus vadovavo JAV ambasadai Azerbaidžane. 1954 m. gimusi Anne E. Derse diplomatinę karjerą pradėjo 1981 m. Iš pradžių ėjo įvairias pareigas JAV Valstybės departamente, vėliau dirbo šios šalies ambasadose Irake, Filipinuose, Singapūre bei Trinidade ir Tobage, taip pat JAV misijoje prie Europos Sąjungos. Ambasadorės sūnus tarnauja Afganistane savanoriu jūros pėstininkų karininku. Po susitikimo ambasadorė Anne E. Derse davė išskirtinį interviu naujienų portalui KaunoŽinios.lt
– Ambasadore, pirmiausiai norėčiau pasiteirauti apie artėjantį NATO Alijanso šalių susitikimą Čikagoje. Kokie pagrindiniai klausimai bus nagrinėjami susitikime? Kuo šis susitikimas svarbus Baltijos šalims?
– Tai pirmas per tryliką metų NATO viršūnių susitikimas, kuris vyksta JAV. Darbotvarkėje numatyti trys svarbūs klausimai. Pirmasis, tai karinių pajėgų išvedimas iš Afganistano. Kaip žinome, iki 2014 m. afganai taps patys atsakingi už saugumą Afganistane. Šiuo metu esame svarbiame saugumo užtikrinimo etape. Turime apmokyti ir paruošti vietines pajėgas. Prie afganų saugumo pajėgų apmokymo daug prisideda ir Lietuva. Čikagoje turime susitarti dėl datos 2013 –aisiais, kuomet afganų pajėgos perims vadovavimą saugumo užtikrinimui. Tai svarbus klausimas. Jau dabar daugiau nei 15 proc. Afganistano gyventojų gyvena šalies dalyse, kur saugumui vadovauja vietinės pajėgos. Lietuva, kaip NATO narė, taip pat atlieka svarbų vaidmenį Goro provincijos atstatyme ir saugumo užtikrinime, kur vadovavimas saugumui jau dalinai patikėtas Afganistano pajėgoms.
Antras svarbus klausimas, kuris bus svarstomas Čikagoje, tai NATO pasirengimas įveikti ateities iššūkius. Jau Lisabonos susitikime NATO svarstė efektyvios gynybos klausimus. Kaip taupant pinigines lėšas ir apjungiant pajėgas NATO galėtų užtikrinti didesnį narių saugumą. Tai labai svarbus klausimas Baltijos šalims. Kaip žinote, NATO rotacijos principu saugo Baltijos šalių oro erdvę ir Šiaurės Alijanso taryba šią misiją pratęsė. Tai puikus bendradarbiavimo pavyzdys.
Trečias klausimas, kuris bus svarstomas Čikagoje – tai NATO šalių bendradarbiavimas, taip pat santykiai su šalimis nepriklausančiomis NATO alijansui, bet esančiomis NATO partnerėmis. Baltijos šalims aktuali partnerystė ir bendradarbiavimas su šiaurės šalimis – Švedija, Suomija. Taip pat žinau, kad Lietuva labai domisi Gruzija, remia jos siekį tapti NATO šalimi.
– Kaip apibūdintumėte Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos santykius esamu periodu? Ar, Jūsų nuomone, glaudus šalių bendradarbiavimas nėra ribojamas nesusiklosčiusių asmeninių ryšių tarp Barako Obamos ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės?
– Manęs dažnai klausia šio klausimo, tad turiu labai paprastą atsakymą. Istoriškai santykiai tarp Lietuvos ir JAV visuomet buvo labai tvirti, paremti bendrais interesais, demokratinėmis vertybėmis ir žmonių tarpusavio ryšiais. Šiuo metu jie yra dar stipresni nei anksčiau. Kodėl? Nes Lietuva įstojo į NATO ir Europos Sąjungą, tad nuo to laiko JAV bendradarbiauja su Lietuva kaip svarbiu NATO partneriu, o taip pat šimtuose klausimų kaip su ES šalimi. JAV su Europos Sąjunga turi pačius stipriausius ekonominius ryšius pasaulyje. Ir čia yra klausimas ne ką JAV gali padaryti Lietuvai, o ką JAV gali nuveikti kartu su Lietuva kaip partneriai. Asmeniai santykiai tarp vadovų taip pat svarbus klausimas. Prezidentas Obama ir Dalia Grybauskaitė yra susitikę kelis kartus – Lisabonoje NATO viršūnių susitikime, taip pat neseniai Varšuvoje. Santykiai tarp JAV ir Lietuvos vis stiprėja – įskaitant ekonominius, energetinius, bendras pajėgas plečiant plėtojant demokratiją šioje pasaulio dalyje. JAV itin vertina Lietuvą kaip savo draugą ir partnerį.
– Kaip vertinate pastarojo meto įvykius Rusijoje? Ar JAV nuomone valdžios uzurpavimas vieno asmens rankose branduolinį arsenalą turinčioje šalyje kelia realias grėsmes Europos saugumui?
– Su visa pagarba mūsų santykiams su Rusija, prezidentas Barakas Obama ir valstybės sekretorė Hilari Klinton labai konkrečiai pasakė, kad mūsų politika Rusijos atžvilgiu nėra paremta noru turėti draugiškus santykius su Rusija. JAV santykiai su Rusija yra labai pragmatiški. Rusijos bendradarbiavimas su JAV ir kitomis šalimis apima globalius iššūkius, tokius kaip terorizmas, buvimas Afganistane, ar Irano klausimas. Bendradarbiavimas su Rusija mums svarbus, bet JAV politika nėra paremta principų ar įsipareigojimų draugams ir sąjungininkams keitimu. Valstybės sekretorė Hilari Klinton Vilniuje pareiškė aiškią nuomonę apie tai, kas vyksta Rusijoje. Mes remiame demokratines jėgas ir skatiname žmogaus teisių plėtrą Rusijoje.
– Kokia JAV pozicija Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimu? Ar matote kokias papildomas pastangas galėtų pasitelkti mūsų šalies vyriausybė?
– Tai geras klausimas. Valstybės sekretorė Hilari Klinton pareiškė, kad JAV remia Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekimą ir energetinį saugumą. Daugelį metų vienas iš JAV politikos tikslų yra visos Europos energetinės nepriklausomybės ir saugumo skatinimas. Pirmiausiai mes teikiame Lietuvai politinę paramą, taip pat techninę pagalbą, palaikome tyrimus susijusius su suskystinto dujų terminalo statyba. Neseniai rėmėme konferenciją Vilniuje, skirtą svarstyti skalūninių dujų gavybos klausimus. Pasitelkę geriausius savo srities ekspertus diskutavome su lietuviškomis įmonėmis apie tai kaip Lietuva galėtų išgauti skalūnines dujas. Mes tai esame darę Amerikoje. Šie ištekliai gali būti panaudojami pakankamai draugišku aplinkai būdu, tad turime daug gerų patarimų ir pasiūlymų. Tai labai svarbūs ištekliai Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Dar norėčiau pridurti, kad stengiamės pakviesti į Lietuvą kuo daugiau JAV kompanijų, kurios tiekia geriausias paslaugas, produktus ir technologijas visame pasaulyje. Stengiamės sudominti jas dalyvavimu vietos energetiniuose projektuose. Taip pat turėčiau paminėti Energetinio saugumo centro Vilniuje svarbą. JAV jo įkūrimą rėmė nuo pat pradžių. Tai svarbus mūsų šalių bendradarbiavimo aspektas.
– Kokios Jūsų prognozės Europos vienijimosi perspektyvoms? Kaip Amerika vertintų Jungtinių Europos Valstybių įkūrimo galimybę?
– Europos žmonių teisė nuspręsti, kokia jų ateitis. JAV nuo pat pradžių rėmė Europos Sąjungą. Viena iš Maršalo plano sąlygų, kad šalys dirbtų kartu, padėtų viena kitai, sukurtų bendrą rinką. Mes manome, kad Europa yra svarbiausias mūsų partneris pasaulyje.
– Pabaigai norėčiau paklausti kokie JAV ambasados tikslai bei kuruojami projektai bus įgyvendinami mūsų šalyje artimiausiu metu?
– Mes jau bendradarbiaujame Afganistane, tačiau man atvykus čia norėjosi rasti dar daugiau galimybių bendradarbiavimui. Svarbus ambasados tikslas – ekonominis šalių bendradarbiavimas. Neseniai Lietuvoje vykdėme prekybinę misiją, tai buvo pirmoji prekybinė misija, kurią oficialiai rėmė JAV Žemės ūkio departamentas. Tai buvo labai sėkmingas projektas, todėl 2013 m. bus vykdomas dar vienas panašus projektas.
Daug bendradarbiavome su šalis vyriausybe 2011-ais Holokausto aukų atminimo metais. Padėjome Lietuvai kompensacijų, Lietuvos žydų istorijos, senųjų žydų kapinių, memorialo statybos klausimais.
Taip pat esu labai patenkinta moksleivių mainų programomis. 2010 m. išsirinkome keturis moksleivius, 2011 m. – šešis, šiais metais dešimt moksleivių, kurie išlaikę atitinkamus testus mokysis JAV, pagal ExCEL mainų programą. Stipendijas skyrė privačios įmonės, tikinčios, kad mainų programa yra gera investicija. Jauni žmonės turi galimybę studijuoti JAV, o paskui grįžti ir dirbti Lietuvoje, pritaikyti įgytą patirtį tampant lyderiais bendruomenėje, kultūroje, politikoje, kartu tęsiant glaudžius ryšius tarp mūsų šalių.
– Dėkoju už pokalbį.
