© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Vienas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komitetas antradienį priėmė rezoliuciją dėl “teisės į privatumą”, spaudžiant Vokietijai ir Brazilijai, kurios buvo tarp labiausiai pasipiktinusių šalių dėl pranešimų apie JAV vykdomą jų lyderių šnipinėjimą.

Rezoliucijoje sakoma, kad vyriausybių ir bendrovių vykdomas sekimas bei duomenų perėmimas “gali pažeisti žmogaus teises arba jomis piktnaudžiauti”.

55 šalys, tarp jų Prancūzija, Rusija ir Šiaurės Korėja, palaikė šį dokumentą, kuriame neįvardijami jokie konkretūs taikiniais, tačiau daromos menkai tepridengtos užuominos apie šnipinėjimą, dėl kurio JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) atsidūrė pasaulinio skandalo centre.

Brazilija ir Vokietija pradėjo šią iniciatyvą, kai buvo paskelbta pranešimų, pagrįstų buvusio JAV žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdenp (Edvardo Snoudeno) nutekinta informacija, jog NSA šnipinėjo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel mobilųjį telefoną, taip pat Brazilijos prezidentės Dilmos Rousseff (Dilmos Rusef) biuro kontaktus.

Vokietijos ambasadorius prie JT Peteris Wittigas (Pėteris Vitigas) sakė, jog JT komitetas pirmąkart išsakė savo poziciją dėl žmogaus teisių elektroninėje erdvėje ir kad ši rezoliucija siunčią svarbią “politinę žinią”.

Joje “pabrėžiama, kad neteisėtas arba nepagrįstas sekimas ir ryšių perėmimas yra itin didelis kišimasis, kuris pažeidžia teisę į privatumą, taip pat gali pažeisti žodžio laisvę”, – P.Wittigas sakė JT Generalinės Asamblėjos žmogaus teisių komitetui.

“Žmogaus teisių turi būti laikomasi, kad ir kokia būtų terpė, todėl joms reikalinga apsauga tiek įprastoje, tiek elektroninėje erdvėje, – pridūrė Brazilijos pasiuntinys prie JT Antonio Patriota (Antoniju Patriota). – Valstybės turėtų susilaikyti nuo (tokių veiksmų) ir traukiamos atsakomybėn dėl bet kokių veiksmų, pažeidžiančių tas teises, įskaitant teisę į privatumą.”

Jungtinės Valstijos, taip pat svarbios jų sąjungininkės Didžioji Britanija, Australija, Kanada ir Naujoji Zelandija, sudarančios “Penkių akių” žvalgybos grupę, palaikė bendru sutarimu priimtą rezoliuciją, kai buvo sušvelninta jos dalis, kurioje aiškinama, jog žvalgyba užsienyje prilygsta žmogaus teisių pažeidimui.

Rezoliucijoje sakoma, kad JT komitetas yra “smarkiai susirūpinęs dėl neigiamo poveikio”, kurį sekimas ir ryšių srautų perėmimas, “įskaitant ekstrateritorinę žvalgybą”, gali sukelti žmogaus teisėms.

Vokietija ir Brazilija norėjo, kad rezoliucijoje būtų įrašyta, kad Generalinė Asamblėja “smarkiai susirūpinusi dėl žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo, galinčio kilti iš bet kokio vykdomo ryšių sekimo, įskaitant ekstrateritorinį ryšių sekimą”.

Atsižvelgdama į šią rezoliuciją, JT žmogaus teisių vadovė Navi Pillay (Navi Pilai) parengs ataskaitą apie vidaus ir “ekstrateritorinio” privatumo padėtį. P.Wittigas taip pat pažadėjo, jog dėl šio klausimo bus surengti “išsamūs” debatai JT Žmogaus Teisių Taryboje, kurios būstinė yra Ženevoje.

JAV ambasadorės prie JT pavaduotoja Elizabeth Cousens (Elizabet Kuzens) išsakė palaikymą šiai iniciatyvai.

Ji neužsiminė apie skandalą dėl NSA, tačiau sakė komitetui: “Kai kuriais atvejais veiksmai, pažeidžiantys teisę į privatumą, taip pat gali smarkiai suvaržyti ar netgi atimti teisę į žodžio laisvę, tačiau veiksmai, pažeidžiantys teisę į privatumą, ne visais atvejais pažeidžia teisę į žodžio laisvę”.

Indonezija, įsitraukusi į ginčą su Australija dėl numanomo šnipinėjimo, nukreipto prieš salų valstybės prezidentą Susilo Bambangą Yudhoyono (Susilą Pampangą Judhojoną), tvirtai palaikė šią rezoliuciją.

Šiaurės Korėja, kurios visuomenė yra viena iš griežčiausiai kontroliuojamų pasaulyje ir kuri neatrodė tikėtina naujosios rezoliucijos šalininkė, pasinaudojo tuo susitikimu, kas pasmerktų JAV vykdomą šnipinėjimą.

Šiaurės Korėjos ambasadorius Sin Son Ho apkaltino Jungtinės Valstijas “veidmainyste ir apgaule”, kai Vašingtonas smerkia žmogaus teisių padėtį kitose šalyse.

Žmogaus teisių organizacijos “Human Rights Watch” specialistas Philippe’as Bolopionas (Filipas Bolopionas) reiškė apgailestavimą, kad rezoliucijos tekstas buvo sušvelnintas.

Tačiau jis pažymėjo, kad šis dokumentas yra “gyvybiškai svarbus pirmasis žingsnis pasmerkiant beatodairišką pasaulinį sekimą”.

Dabar dėl šios neįpareigojančios rezoliucijos bus pasiūlyta balsuoti visai JT Generalinei Asamblėjai, turinčiai 193 nares.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: