(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Rinkoje po truputį pasigirsta kalbų, kad Lietuvos vyriausybė, palankiau susiklosčius padėčiai tarptautinėje rinkoje, gali vėl skolintis iš užsienio investicijų. Galima skolintis suma 0,5-1 mlrd. EUR. Norėtųsi pasvarstyti, kiek ir už kiek būtų įmanoma pasiskolinti.

Pirmiausia, verta pradėti nuo esamos situacijos. Lietuvos respublikos vyriausybės vertybinių popierių (LR VVP) aukcionuose nuo 2010 metų pradžios buvo pasiskolinta 970 mln. litų. Be to, neviešomis emisijomis pritraukta 190 mln. EUR. Taupymo lakštai sudaro mažiausią dalį: Lietuvos piliečiai valstybei paskolino 9,25 mln. Ir aišku, svarbiausia obligacija yra LITHUN20 emisija, kuria pasiskolinta 2 mlrd. USD.
Nuo metų pradžios reikėjo išpirkti VVP LTL už 566 mln. litų, 291 mln. EUR ir 250 mln. EEK. Taip pat išsipirko viena taupymo lakštų emisija už 3,3 mln. LTL.

Remiantis Finansų ministerijos 2010 m. 1 ketv. biudžeto vykdymo ataskaita, per pirmus 3 mėnesius į biudžetą įplaukė 4494,228 mln. LTL kartu su ES lėšomis, išlaidos sudarė 6193,9 mln. Tad susidaro 1699,672 mln. deficitas per pirmą ketvirtį.

Taigi šiai dienai vien iš 2010 metų Lietuva turi 3 356,07 mln. pasiskolintų lėšų rezervą. Be to, reiktų paminėti, kad 2009 metų spalį buvo pasiskolint 1,5 mlrd. USD. Tikėtina, kad pastaroji suma nebuvo išnaudota 2009 m. pab., tad nemažai pasiskolintų pinigų persikėlė iš praėjusių metų USD emisijos. Padarykime „grubią prielaidą“, kad iš 2009 metų buvo likę tokia suma, kuri gulėjo kaip indėliai Lietuvos komerciniuose bankuose, kuri lygi 1837,8 mln. LTL. Taigi apytiksliai pinigų rezervas šiai dienai turėtų siekti 5193 mln. LTL.

Kaip metų pradžioje tvirtino LR finansų ministerija: šių metų skolinimosi poreikis turėtų būti 11,5 mlrd. litų. Jei darysime prielaidą, kad 2010 metų II ketvirtį biudžeto deficitas bus panašus kaip pirmą ketv., tai balandžio deficitas turėjo siekti +- 560 mln. Todėl pinigų poreikio šiais metais buvo jau už +- 3,9 mlrd. Ir pagal išankstinį planą šiais metais dar reiks 7,6 mlrd. litų. Tikėtina, kad ši suma bus mažesnė, nes šių metų biudžeto surinkimas yra geresnis nei tikėtasi.

Taigi: reikia 7,6 mlrd. LTL, turime 5,2 mlrd. Teoriškai pinigų užtektų 5 mėnesiams, t.y. iki rugsėjo pab. Tad poreikis skolintis didelei sumai pribręstų rugpjūčio mėnesį. Yra net 3 mėnesių perteklius susikurti palankią situaciją skolintis ir palaukti palankios situacijos skolintis tarptautinėje rinkoje. Skubėti nereikėtų taip, kaip buvo daroma vasario mėn. , kada palūkanos buvo didesnės nei tuomet platinamų aplinkinių valstybių. Aišku, nauda buvo nemaža per tarpbankinių palūkanų (VILIBOR) mažėjimą ir pasitikėjimo išaugimo (CDS sumažėjimą). Tačiau dabartinio metu tokio staigaus poreikio nėra – pagrindinis tikslas pigiau pasiskolinti.

Penktadienį spaudoje pasirodė paspėliojimai, kad naujos emisija galėtų būti 7 metų, LR obligacijų prasme yra laisviausi. Tai atrodytų logiškiausiai, nes 2014 m. išperkama pernai išleista 5 metų euroobligacijos, 2015 metais 2009 m. spalį leista 1,5 mlrd. USD emisija, o 2016 m. ir 2018 m. atitinkamai 1 mrld. ir 0,6 mlrd. eurų.

Jei nauja emisija būtų išperkama 2017 metų, tai kaina šiandien turėtų būti 5 proc. + premija. Pirmiausia, apie pirmą dalį: reikia suvokti, kad esant pastarųjų savaičių rizikos išaugimui, penktadienį galėjo būti ir 5,7-5,8 proc. + premija. Taigi, reikia palaukti tinkamo momento, kai rinkos šiek tiek apsiramins ar periferinės euro zonos šalys nedarys didelės įtakos rytų Europai. Antra, svarbi ir premijos dalis. 2010 m. vasarį už USD emisiją buvo mokama net 0,9-1 proc. premiją, kas ir daugiausiai užkliuvo analitikams už akių. Padėtis Lietuvoje tikrai pagerėjo negu vasario pr. Taigi, pagrindinis darbas – sumažinti premiją, t.y parodyti valstybės skolos ir biudžeto deficitus skirtumus tarp Lietuvos ir PIIGS šalių, atitolti nuo jų ir pademonstruoti savo pranašumus. Istoriškai premija gali siekti 0,2 -0,5 proc.

Lietuva turi 3 mėnesių rezervą vėl pasiskolinti tarptautinėje rinkoje. Taigi nėra stipraus spaudimo platinti naują emisiją prie nepalankių sąlygų. Reikia išlaukti gero momento. Be to, lankymosi metu pas potencialus investuotojus išnaudoti skirtumus tarp mūsų ir periferinių euro zonos valstybių (skolos lygis Lietuvoje 2010 m 1 ketv. 33 proc., o deficitas 8,9 proc. 2009 m., kai alternatyva Graikijoje 115 ir 13,6 proc. 2009 metais). Teigiamai.lt mano, kad šiai dienai 1 mrld. EUR galima pasiskolinti ir už 5,3 proc.

Regimantas Valentonis
Teigiamos naujienos Lietuvoje

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: