Man patinka naktis, kuri kvepia tamsa, o ypač, kai matau akis. Tavo. Nuotraukas žiūriu facebook‘e.
Tiek laikų, aniek laikų, o mano šuo iš uodegos formos panašus į laiką.
Vėliau aš užmiegu, tiksliau užsimerkiu ir galvoju, tiksliau apie tave, kaip važiuoju, bet yra bėda – kur tu gyveni?
Todėl nė velnio nevažiuoju, o ryte atsikėlęs nieko negalvoju. Jei galvočiau, galėčiau vadintis apsėstuoju. O tai man nepatinka. Kaip ir nepatinka, kai mane autobuse apsėda vaikėzai. Ir klauso Šopen‘ą arba sutartines.
Šiaip tu išties šauni, gal einam į kiną? O gal išvestum mano šunį?
Į kiną tu neini, juk tu žvaigždė. Bet ne Patrikas. Nė kiek nepanaši..
Dar man patinka pavasaris. Daug moterų gražiais akiniais prisidengiančių vienodus veidus. Bet kas šiais laikais skaito veidą?
Aš tau paskambinčiau, sėdėdamas ant suoliuko ir godžiai rydamas jas, bet nepamenu tavo balso. Iš kur galiu žinoti, kad kalbėčiau ne su tavo vonią remontuojančiu santechniku? Ei, tikiuosi jis su marškinėliais????
Pfff.. Prakiuro padanga – teks segvėjų neštis. Tai štai ką jis jaučia.. Dažniau reikia susimąstyti apie kitų jausmus!
Tai ką gi tu po velnių veiki? Krauniesi daiktus? Gyvensim pas mane? Ei, aš tam dar nepasiruošęs – pažiūrėk į mane. Į nuotrauką facebook‘e. Palaikink, jei nepatiks.
