Šiais metais po ilgų svarstymų ir atidėliojimų Aplinkos ministerija patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Panašius nuostatus Kauno miesto savivaldybė pasitvirtino dar praėjusių metų gruodį, o vėliau atnaujino, atsižvelgdamas į Aplinkos ministerijos pavyzdinius nuostatus.
Nagrinėjant daugiabučių namų gyventojų skundus galima pastebėti, kad dažniausiai skundžiamasi, kad namus administruojančios įmonės nerengia ataskaitinių susirinkimų, neteikia ataskaitų apie iš gyventojų surinktas ir panaudotas lėšas, neorganizuoja būtinų namo remonto darbų, nereaguoja į gyventojų nuomonę bei skundus, laiku nepateikia informacijos apie planuojamus darbus. Siekiant pakeisti šią situaciją, ir buvo patvirtinti nauji Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai.
Aplinkos ministerijos parengti pavyzdiniai daugiabučių namų administravimo nuostatai iš esmės atkartojo anksčiau kauniečių pasitvirtinus nuostatus, kurie administratorių atžvilgiu yra griežtesni, tačiau naudingesni patiems butų savininkams.
Šie nuostatai nurodo, kaip spręsti daugiabučių namų, kuriuos prižiūri administratoriai (administruojančios įmonės), problemas, tačiau kalbant apie daugiabučių namų butų savininkų bendrijas, kontrolės klausimas lieka neišspręstas, nes atsakingos valstybės institucijos nepriima reikalingų teisės aktų.
Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos pirmininkas Juozas Antanaitis viešai yra pasisakęs apie šią problemą.
„Savivaldos įstatyme iš tiesų numatyta galimybė savivaldybėms kontroliuoti bendrijas. Bet su išlyga, kad tai turėtų būti daroma neperžengiant įstatymu numatytos kompetencijos ribų. Čia ir slypi visa klasta. Pasirodo, įstatymai, kurie numatytų kompetencijos ribas, nėra priimti. Naujasis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas jau ketverius metus guli politikų stalčiuose ir neaišku kada bus priimtas“, – savo pasisakyme spaudai sakė J. Antanaitis.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Gataučio, daugiabučių administravimo nuostatų pakeitimai buvo būtini norint civilizuotai, aiškiai ir skaidriai apibrėžti administratorių ir butų savininkų santykius.
„Kaune patvirtinti administravimo nuostatai įveda elementarią tvarką, kuri būtų suprantama daugiabučių namų gyventojams, gintų juos nuo galimų administratorių piktnaudžiavimų ir pagudravimų. Kita vertus, gyventojai privalo būti aktyvesni priimant sprendimus apie jų bendrosios nuosavybės tvarkymą “, – sakė darbo grupės, kuri ruošė nuostatus Kaune, vadovas R. Gatautis.
Daugiabučių administravimo nuostatuose aptartos administratorių organizuojamų namo priežiūros paslaugų ir darbų pirkimų procedūros, sudarytos galimybės gyventojams kontroliuoti paslaugų pirkimus, nustatyta gyventojų sprendimų priėmimo ir jų atstovavimo tvarka bei kitos procedūros.
Nuostatuose numatyta, kad kiekvienas namas turi atskirą lėšų balansą, t.y. žino, kiek pinigų surinkta, kiek ir kam išleista. Be to, kiekvienas namas privalo turėti Kaupiamąją sąskaitą, kurioje numatytos atskiros eilutės pastato remontui, liftui ir renovacijai.
Aplinkos ministerijos patvirtinti pavyzdiniai nuostatai nedraudžia administratoriams patiems save samdyti remonto darbams atlikti. Kauniečiai savo patvirtintuose nuostatuose šios prieštaringai vertinamos galimybės nepaliko.
Daugiabučio valdytojas neturi paslaugų teikti pats (pvz., techninės priežiūros ar kiemo tvarkymo). Turi būti aiškiai apsibrėžta, ką atstovauja valdytojas – ar namo savininkus, kurie suinteresuoti gauti kaip įmanoma kokybiškesnę paslaugą už įmanomai mažesnę kainą, ar jis atstovauja paslaugos tiekėją, kuris vis dėlto siekia gauti kuo aukštesnę kainą už kuo mažesnes išlaidas. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir neskaidrumo, valdytojas neturi būti saistomas su paslaugų tiekėjais ir turėtų atstovauti tik namo savininkus“,– sakė R. Gatautis.
Kaunietiški nuostatai yra palankesni daugiabučio gyventojams, nes leidžia kai kurias bendro naudojimo patalpas atnaujinti ar remontuoti be viso namo gyventojų sutikimo.
Pavyzdžiui, vienos daugiabučio laiptinės gyventojai nusprendė ją perdažyti. Pagal pavyzdinius nuostatus, gyventojai turėtų gauti viso namų butų savininkų sutikimus perdažyti ir apmokestinti vienai savo laiptinei, o pagal „kaunietiškus“ nuostatus užtenka atlikti tik tos laiptinės butų savininkų apklausą.
„Visų gyvenimiškų situacijų sudėti į nuostatus būtų neįmanoma, tačiau tam tikras situacijas galima numatyti. Kauno daugiabučių namų administravimo nuostatų variantas leidžia lanksčiau patiems gyventojams tvarkyti savo bendrąją namo nuosavybę“, – teigė R. Gatautis.
Anksčiau buvo gaunama daug skundų, nes gyventojai nematė administratoriaus informacinių pranešimų apie planuojamus darbus, susirinkimus ir t.t. Dažnai tokie informaciniai lapeliai buvo tiesiog nuplėšiami nuo informacinių stendų laiptinėse.
Kaune daugiabučių administratoriai griežtai įpareigoti skelbti informaciją (apie planuojamus atlikti darbus ir kitą informaciją) savo interneto tinklapyje, kurį jie privalo turėti. Informacija apie administratorių skelbiamus konkursus yra skelbiama ir Savivaldybės tinklapyje (kaunas.lt/gyventojams). Pavyzdiniuose nuostatuose nėra taip griežtai reglamentuotas informacijos skelbimas internete.
Kauniečiai gali reikalauti iš administratoriaus, pakeisti nuolatinės techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.
Nuostatuose panaikintas punktas, kad visam namui svarbius klausimus namo susirinkimuose gali priimti ketvirtadalis visų namo gyventojų. Dabar, norint išvengti piktnaudžiavimų, sprendimui turi pritarti daugiau nei pusė daugiabučio gyventojų.
Administratorius privalo kasmet rengti ir derinti su savininkais remontų planus, atsižvelgdamas į techninio bei energetinio audito duomenis, kurie parodo pastato konstruktyvo ir inžinerinių sistemų būklę, ar namas taupiai naudoja šilumą, ar yra „kiauras“ kaip rėtis. Administratorius teikia gyventojams informaciją ir pasiūlymus dėl daugiabučio atnaujinimo, komunikacijų modernizavimo, tačiau butų savininkai patys turi apsispręsti dėl reikalingų darbų.
Kaune įtvirtinta griežta nuostata, kuri reikalauja namo administratorių metų pabaigoje surengti ataskaitinį susirinkimą. Be to, tiek pavyzdiniuose, tiek „kaunietiškuose“ nuostatuose pabrėžta, kad kiekvienas namas lėšas remonto darbams kaupia atskirai savo banko sąskaitose.
