© Mildos Martišiūtės nuotr.

Už lango – vien tamsiai geltonas dangus. Tuoj vakaras. Pasaulis panašus į piešinį ant stiklo.

Kartais ir aš būnu laimingas – kai tokį vakarą galiu skaityti Rimbaud eiles ir žiūrėti pro langą, apsvaigęs nuo idėjų, kurios būtinai (sic!..) pakeis pasaulį. Esu savo paties išgalvotas veikėjas. Psichiatrai negali man padėti, nes aš pats išgalvojau sau šizofreniją – tapau menininku.

Pastaruoju metu pastebiu, kaip žmonės ima manęs bijoti. Turbūt įtaria, kad esu beprotis arba nesupranta, kaip tas pats žmogus skirtingose gyvenimo situacijose gali taip nevienodai elgtis. Nelengva suprasti, kur keičiasi kaukė, o kur atidengiamas tikras veidas.

Ne daug kas supranta, kodėl niekuomet nesuteikiu sau aiškios tapatybės, kodėl visuomet stengiuosi save paneigti, kodėl viską, ką sukuriu, kitą dieną sulaužau, išpeikiu, sunaikinu, kodėl esu savo paties priešas, kaip Pink dainoje „Don‘t let me get me“. Tai visai ne dėl arogancijos ar narciziškumo. Juk save įsimylėjęs žmogus siekia pastovumo, siekia nuolatos matyti mylimą vaizdą, gėrisi tuo, ką myli.

Kapitalistas, žvelgdamas į veidrodį, mato pinigus – tai jo tragedija. Socialistas, žvelgdamas į veidrodį, nemato nieko – tai jo tragedija.

Naujajame savo straipsnyje apie informacinį terorizmą iškėliau naują teoriją – kad mūsų binarinė opozicija „gėris/blogis” yra visų laimių ir nelaimių priežastis. Iš tiesų mes nieko daugiau neveikiame kaip tik lipdome etiketes – blogis/gėris ir gėris/blogis. Galiausiai tampa nebeaišku, ką laikyti gėriu ir blogiu, nes kalba pernelyg trapi, kad vien tik jos sienų užtektų gigantiškom idėjų konstrukcijom atlaikyti. Taip demokratijos priešu numeris vienas staiga tampa viešumas. Taip viešumo priešu numeris vienas tampa pati demokratija. Galiausiai prarandame kontrolę, gėris ir blogis pakeičia vienas kitą. Nes tiek viena, tiek kita – mūsų pačių kūrinys. Jeigu kažką paskelbiame gėriu, kažką pasmerkiame tapti blogiu.

Bet kyla klausimas – ar blogai, kad socialistas kapitalizmą laiko blogiu? Ar blogai, kad anarchistai blogiu laiko valdžią? Aš nežinau, ar blogai. Nežinau, kas yra gėris, o kas yra blogis. Tikrai nežinau.

Savo pabiras mintis dėstau kitu tikslu. Lietuvoje vis garsiau ir skambiau raginama kovoti prieš valdžią, vis aktyviau reikštis, išsakyti vis daugiau kritikos, ir panašiai. Norint įveikti blogį, raginama dar labiau jį didinti. Dar didesne ugnimi prieš ugnį! Toks galėtų būti visų revoliucionierių šūkis.

Įdomu, ar tie, kas savo veiksmais bando sukompromituoti valdžią, suvokia, kad valdžia tik stiprėja po kiekvieno numalšinto išsišokimo, kad jos simbolinė galia žmonių akyse tik auga po kiekvienų numalšintų riaušių, galiausiai, ar žmonės apskritai suvokia, kad įvardydami ją kaip priešą, jie jau suteikia jai galią, kurios kitu atveju ji neturėtų?

Kai manęs kas nors klausia – kaip kovoti prieš neteisybę, aš visada galvoju: o ką šis žmogus vadina teisybe? Paaiškėja – teisybė tokiam žmogui yra „blogio“ nubaudimas. Kitaip sakant, teisybė yra tai, kas sukuria blogį, kurį reikia sunaikinti. Labai painu, bet svarbu tai akcentuoti. Svarbu suprasti, kaip mes patys sukuriame neteisybę, kurią vėliau bandome sunaikinti. Ir tai, kad pačioje teisybėje jau slypi neteisybė.

Vau, tikrai painu. Hitleris nepagirtų už tokį tekstą. Atsiprašau. Lengvai apsvaigau nuo nelegalių cigarečių. Darau nusikaltimą – vagiu iš valstybės. Darau nusikaltimą, nes esame sutarę, kad siekdami bendro gėrio nedarysime pavienio blogio, ar ne? Elementaru. O jeigu aš užsigeisiu ir vieno, ir kito? Negalima, sakysite, nes gėris ir blogis negali būti du viename.

Štai čia yra didžiausia mūsų tragedija – kad rūkydamas kontrabandines cigaretes ir dar mylėdamas Hitlerį, tu negali būti laikomas doru ir sąžiningu žmogumi. Tu gali būti laikomas niekšu ir nieku daugiau. Dar ir tai per geras žodis tokiam šliužui. Atsiprašau už savo ironiją ir gal ne visai vykusius pavyzdžius, bet situacija tokia rimta, kad tektų nuobodžiai kalbėti, jeigu išmesčiau šį jovalą.

Ką aš čia noriu pasakyti? Nieko ypatinga. Net nežinau, ar apskritai verta tai skaityti, bet mėgstu teorinius išvedžiojimus, kuriems žmonės dažniausiai neturi laiko. Mano mintis būtų tokia: ar nėra taip, kad tai, ką mes laikome blogiu, gimsta iš to, ką pavadiname gėriu?

Reikia pavyzdžių? OK, pagalvokim kartu. Jūs visi sutiksite, kad socializmas yra gėris. Jūs visi – socialistai. OK. Ir būtent dėl to, kad laikote save socialistais, nekenčiate kapitalizmo. Logiška. Sunku čia įžvelgti mano išsakytą blogio sukūrimą. Atrodytų, kad nepaisant to, kas tu esi, kapitalizmas vis tiek egzistuos ir bus toks pats blogas. Aporija? Galbūt.

Bet vis dėlto ne formuluotės grožio vedinas sakau, kad ne nusikaltimas sukuria kalėjimą, o kalėjimas – nusikaltimą. Kapitalizmo viešpatavimas vienaip ar kitaip negali būti paaiškinamas valdančiosios klasės egoizmu, istorinėmis aplinkybėmis ar paprasčiausiai bloga žmogaus prigimtimi. Tai lengvi atsakymai – jie tinka daktaro disertacijoms. Kai atsakymai yra prasmingi, jie netinka niekam. Tai yra didžiausia Dievo bausmė už sąmoningumą – neviltis (Nietzsche).

Žvelgiant labai giliu žvilgsniu į kapitalizmo ir socializmo dichotomiją, nori to ar ne, matai du besipešančius vaikus, kurie bando įveikti vienas kitą skirtingomis priemonėmis. Ir kaip tik dėl to, kad įveiktų vienas kitą, jie priversti būti tuo, kas yra. Labai beprotiška, todėl greičiausiai tiesa.

Juk iš tiesų kapitalizmo ir socializmo ribos nėra aiškios ir vienoks kapitalizmas gali būti daugiau socializmas nei kitoks socializmas. Šioje situacijoje neramina ne tai, kad kapitalizmas neišsigimsta į socializmą, bet tai, kad kuo labiau mes teigiame socializmo pranašumus, tuo stipriau veriasi kapitalizmo trūkumai, ir mes nieko negalime padaryti.

Mokslininkai apskritai nesiūlo sprendimų. Net Žižekas bijo garsiai kalbėti apie Trečiojo kelio galimybę. Būti neapsisprendusiam – visai nemadinga. Abejonės dažniausiai pasitinkamos kaip nepritarimas. Bepročiai ir protingieji paskelbiami mirtinais priešais. O sakykite, ar būtų bepročių, jei nebūtų protingųjų? Ką tada laikytume bepročiais?

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: