Kauno miesto savivaldybės taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę dėl neatsakingo strateginio energijos gamybos šaltinio – Kauno termofikacijos elektrinės – privatizavimo.
Kauno miesto savivaldybės taryba 2002 metais nutarė parduoti Kauno termofikacijos elektrinę.
2003 m. kovo 31 d. Kauno termofikacijos elektrinė buvo privatizuota, dabar 99 proc. įmonės akcijų priklauso AB „Gazprom“.
Pasak Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininko Gedimino Žukausko, patikimas Kauno miesto aprūpinimas šilumos energija gyventojams prieinama kaina šiuo metu yra viena svarbiausių Kauno miesto problemų.
„Po to, kai AB „Gazprom“ 2010 kovo mėn. pateikė 191 mln. dolerių ieškinį Lietuvos vyriausybei, tapo akivaizdu, kad miesto energijos vartotojai tapo neatsakingo strateginio energijos gamybos šaltinio privatizavimo įkaitais“, – sakė G. Žukauskas.
Meras Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad Kauno energetikos klausimas neatsiejamas nuo visos valstybės energetikos strategijos.
Kreipimesi į Vyriausybė pabrėžta, kad reikia atkurti miesto galimybę apsirūpinti šilumine energija iš kelių nepriklausomų šaltinių priimtinausia miestui kaina.
Žemiau pateikiame visą Kauno miesto savivaldybės kreipimosi laišką:
„Patikimas Kauno miesto aprūpinimas šilumos energija gyventojams prieinama kaina šiuo metu yra viena svarbiausių Kauno miesto problemų. Po to, kai AB „Gazprom“ 2010 kovo mėn. pateikė 191 mln. dolerių ieškinį Lietuvos vyriausybei, tapo akivaizdu, kad miesto energijos vartotojai tapo neatsakingo strateginio energijos gamybos šaltinio privatizavimo įkaitais, o pagal 2003 m. kovo 31 d. sutartį su UAB Kauno termofikacijos elektrine (kurios pagrindinis savininkas yra AB „Gazprom“), sprendžiant iš viešų publikacijų, AB „Gazprom“ vadovų manymu, turi mokėti 30 proc. didesnę kainą už perkamą energiją, negu ją būtų galima pasigaminti kituose gamybos šaltiniuose, deginant tas pačias gamtines dujas. Nors kurą – gamtines dujas – UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ perka išskirtine – mažesne kaina, palyginus su kitais gamtinių dujų vartotojais Lietuvoje.
Esminiai akcentai dėl spragų privatizavimo sutartyje:
1. „Kauno energija“ perka 96 proc. šiluminės energijos iš KTE, tiekiamos į integruotą miesto tinklą, faktiškai neturėdama kito pasirinkimo, nes AB „Kauno energija“ priklausantys gamybos šaltiniai yra žemo efektyvumo, praktiškai negalima naudoti koogeneracinio ciklo, nėra biokuro deginimo įrengimų. Tokia situacija AB „Kauno energija“ susidarė dėl pasyvios investicijų pritraukimo politikos bei strateginio nuosavų gamybos šaltinių nevystymo. Investuotojams susiklostė nepatraukli rinka, nes 80 proc. šios rinkos jau valdo AB „Gazprom“, kuri gali diktuoti bendrą šilumos energijos kainą Kauno mieste. Žinant, kad AB „Gazprom“ nustato ir gamtinių dujų kainą KTE, ji turi visas galimybes dempinguoti energijos kainas, siekiant sudaryti nepatrauklias sąlygas kitiems investuotojams.
2. Sutartyje su AB „Gazprom“ numatytas 80 proc. energijos kiekio privalomas pirkimas penkiolikos metų laikotarpyje nuo sutarties pasirašymo dienos pagal kainą, kurios apskaičiavimo formulė nurodyta sutartyje ir kuri pagal sutartį 2010 m. turėtų būti beveik 0,20 Lt/kWh KE ir virš 0,3 Lt/kWh vartotojams. Ateityje, augant dujų kainai, šie tarifai dar daugiau didėtų. Šios pasekmės verčia Kauno miestą ir Lietuvos vyriausybę imtis konkrečių veiksmų, kurie leistų palaikyti šilumos energijos kainos lygį, panašų į visos Lietuvos kainų lygį, nustatomą įstatymų nustatyta tvarka, bei sudaryti konkurencines sąlygas visoms energijos tiekimo įmonėms statyti naujus energijos gamybos vienetus naudojančius alternatyvius energijos šaltinius bei užtikrinti konkurencingą šilumos energijos pardavimų rinką.
3. Dėl to, kad vertinant šilumos tarifą šilumos vartotojams, jis buvo mažesnis nei kituose šilumos tiekimo įmonėse ir iš esmės dėl to nesuakumuliuotos reikiamos lėšos trasų modernizavimui, nebuvo efektyviai išnaudotas penkerių metų lengvatinio tarifo laikmetis, per kurį buvo galima renovuoti šilumos magistrales, turime santykinai didesnius nei kitų didžiųjų miestų šilumos ir termofikacinio vandens nuostolius.
4. AB „Gazprom“, reikšdamas finansines pretenzijas Lietuvos vyriausybei dėl jiems netinkamos kainodaros, patys nesilaiko sutartyje numatytų reikalavimų ir neinvestuoja į esamų energijos generavimo įrenginių atnaujinimą.
5. Nors KE vykdo įsipareigojimą pirkti 80 proc. tinklų tiekiamos energijos, KTE nuo 2008 metų, įsigaliojus kainų reguliavimui pagal Šilumos ūkio įstatymą, nevykdo savo sutartinio įsipareigojimo diferencijuoti parduodamos šilumos kainą, taip pažeisdama susitarimo įsipareigojimus.
6. 2005 liepos 13 d. KTE valdyba leido atidėti investicijų terminą 3 metams, dėl to KTE įsipareigojo investuoti 10 mln. Lt į Kauno miesto šilumos ūkio modernizavimą. Pažeisdama susitarimą, AB „Gazprom“ nevykdo šio įsipareigojimo.
Siekiant patikimai ir energijos vartotojams prieinama kaina Kauną aprūpinti šilumos energija, kreipiamės į Lietuvos vyriausybę:
1. Kauno problemos apsirūpinant šilumine energija yra neatsiejamos nuo visos Lietuvos energetinių problemų, todėl būtinas bendras kompleksinis jų sprendimo būdas. Tai yra – nemonopolinės rinkos vystymas bei platesnis vietinio kuro panaudojimas
2. Privalome atkurti miesto galimybę apsirūpinti šilumine energija iš kelių nepriklausomų šaltinių konkurencine kaina.
3. Padėti kartu spręsti naujų energijos generavimo šaltinių finansavimo klausimus, suteikti galimybę pritraukti strateginius investuotojus.
4. Padėti gauti iš KTE užtikrinimą dėl ketinimo modernizuoti jėgainės įrangą.
5. Pradėti derybas su KTE dėl sutartinio perkamos 80 proc. šiluminės energijos kiekio mažinimo, siekiant įrengti alternatyvaus kuro ar kito tipo konkurencingus šilumos generavimo šaltinius.
6. Pradėti derybas su KTE dėl šilumos energijos tarifo skaičiavimo įstatymų nustatyta tvarka.“
