Savaitgalį, 2011 m. gegužės 27-29 dienomis, Kaune vyko dvidešimt šeštasis tarptautinis folkloro festivalis ,,ATATARIA LAMZDŽIAI 2011”, kurį organizavo Kauno tautinės kultūros centras. Kauniečiai ir miesto svečiai galėjo ne tik pasiklausyti autentiškų dainų, bet kartu su festivalio dalyviais pašokti, pamuzikuoti, pasigrožėti visų Lietuvos regionų tautiniais kostiumais, pamatyti ir išgirsti senųjų muzikos instrumentų.
Šių metų festivalyje dalyvavo per 60 svečių iš užsienio, 290 dalyvių iš Kauno miesto ir rajono, dar 110 – iš kitų Lietuvos rajonų: Utenos, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Skriaudžių, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Punsko. Lamzdžių garsas prikvietė svečių iš Indijos, Gruzijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos.
Į festivalį atvyko unikalios kultūros estų folkloro ansamblis Kihnu Pillilapsed, nuotaikingi latvių „Maskačkos muzikantai”, šauni Mazovijos kapela iš Ostaszewo (Lenkija), geras senas festivalio draugas – folkloro ansamblis „Gimtinė” iš Punsko. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė indų tradicinio šokio atlikėja Suparna Banerjee ir gruzinas Irakli Koiava, kurie parodė savo krašto senąsias muzikines tradicijas ir savos kūrybos interpretacijas.
Folkloro kolektyvai koncertavo Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje, Rotušės aikštėje, M.Valančiaus gatvės sodelyje, Ryšių istorijos muziejuje. Po ketverių metų vėl buvo surengta folkloro ansamblių eisena nuo nuo Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios į Rotušės aikštę. Šeštadienį vidurdienį vyko spalvinga meninė akcija ,,Lietuviški ženklai”, kurioje dalyvavo Kauno kolegijos, Taikomosios dailės mokyklos, J.Grušo meno, VšĮ J. Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos, Kauno tautinės kultūros centro menininkai.
Linksmybių netrūko vakaronėse, kūrybinėse dirbtuvėse, baigiamajame uždarymo koncerte ,,Linksmi būkim” Ryšių istorijos muziejuje.
Tradicinis festivalis ,,Atataria lamzdžiai“, gerai žinomas nuo 1984 metų, turi savo ištikimą klausytoją, kuris jau laukia kitų metų, kad vėl galėtų čia susitikti, šokti ir dūkti iki paryčių, o svarbiausia – išgirsti prosenelių dainų ir sutartinių.
Festivalio organizatoriai puoselėja viltį, kad tradicinis menas dar ilgai gyvuos ir išliks modernėjančioje visuomenėje. Nuoširdžiai dėkoja visiems festivalio partneriams ir rėmėjams.
Kauno tautinės kultūros centro informacija
