Rugpjūčio 23 d., prie Amžinosios ugnies ir Laisvės paminklo, esančio šalia Vytauto Didžiojo karo muziejaus, susirinko tie, kam brangios amžinos vertybės – Tėvynės laisvė ir Nepriklausomybė.
Renginį organizavo politiniai kaliniai ir tremtiniai, bei Kultūros skyrius.
Renginys prasidėjo valstybės himnu. Renginio vedėjas Vilius Kaminskas priminė skaudžios istorijos puslapius, kalbėjo apie unikalų įvykį – Baltijos kelią, paskaitė tremtinių Eglės Nemunaitės, Lino ir Žibutės sukurtus eilėraščius.
Į susirinkusius kreipėsi mero pavaduotojas Povilas Mačiulis. Jis kalbėjo:
„Rugpjūčio 23-ioji mūsų šalies gyventojams yra skaudi diena. 1939 m. Maskvoje buvo pasirašyta nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos sutartis. Ją pasirašė Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas. Mūsų kaimyninės valstybės Estija, Latvija, Rytų Lenkija, Suomija ir dalis Rumunijos pateko į Sovietų sąjungos įtakos sferą.
Lietuva pagal rugpjūčio 23 dienos susitarimą atiteko Vokietijos interesų zonai, tačiau rugsėjo 28 dieną, jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, o tada Lietuva atiteko Sovietų sąjungai.
Įgyvendinant Molotovo – Ribentropo paktą, 1940 m. Lietuva okupuota, parsidėjo trėmimai, nacionalizacija ir visos kitos blogybės, kurios tęsėsi iki 1990 m.
Molotovo ir Ribentropo sutartis ilgai buvo slepiama, tačiau visų nukentėjusių valstybių žmonės apie ją gerai žinojo. Lietuva siekė išsivaduoti iš okupacijos. 1988 m. prasidėjo Sąjūdis.
1989 m. rugpjūčio 23-iąją buvo surengtas Baltijos kelias, kuriame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos gyventojai, iš viso apie 2,5 mln. žmonių. Gyva grandinė nusitęsė apie 600 kilometrų. Trijų valstybių vienybė buvo puikus iššūkis to meto Sovietų sąjungos vadovams. Baltijos kelias vadintas isterijos pasireiškimu, tačiau tai buvo kovos už laisvę kelias, atvedęs į Lietuvos ir kitų valstybių nepriklausomybę.
Šių dienų jaunimas labai gerai žino apie Baltijos kelią. Jauni žmonės dėkingi savo tėvams už iškovotą laisvę.
Sveikinu visus, susirikusius į šį minėjimą. Linkiu, kad daugiau niekada nebūtų panašių sutarčių, kad jau niekada nereikėtų kovoti dėl mūsų valstybės laisvės ir nepriklausomybės“, – kalbėjo P. Mačiulis.
Jaudinančiai kalbėjo LR Seimo narė, buvusi tremtinė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Ji priminė, kad Lietuvos žmonės kovoje už laisvę buvo vienui vieni, tačiau drąsiai ėjo pasirinktu keliu, išsaugojo savo kalbą sunkiais spaudos draudimo metais, iškovojo laisvę. Knygnešys – žodis, kurio neįmanoma išversti į kitas kalbas. Tai kultūros paveldas, ir Baltijos kelias tapo pasaulio paveldu.
„Dabar mes taip pat vienui vieni turi garbingai eiti pasirinktu keliu, branginti tai, ką turime ir visomis išgalėmis stiprinti savo valstybę“, – sakė V. V. Markevičienė.
Į susirinkusius kreipėsi ir LR Seimo narys Arimantas Dumčius. Jis iškėlė klausimą, „kažin ar Lietuva būtų daugiau nukentėjusi, jeigu to meto vyriausybė kariuomenei būtų davus įsakymą gintis? Beginklis pasidavimas turbūt kainavo daugiau – daugiau kaip milijoną gyvybių, tremtį ir kančias lageriuose, tačiau mūsų tauta neišnyko. Dabar mūsų yra apie 5 milijonai”, – sakė A. Dumčius.
Tremtinių ir politinių kalinių vardu kalbėjo Juozas Savickas.
Renginyje dainavo Tremtinių ir politinių kalinių ansamblis, vadovaujamas Veronikos Burneikienės. Skambėjo patriotinės dainos, kurioms žodžius, o kai kurioms ir melodijas sukūrė tremtiniai.
Prie Nežinomojo kario kapo ir čia degančios Amžinosios ugnies bei Laisvės paminklo Savivaldybės mero pavaduotojas P. Mačiulis, LR Seimo nariai, politiniai kaliniai ir tremtiniai bei visuomenės atstovai padėjo gėlių.
Renginio pabaigoje Vilius Kaminskas priminė, kad nuo dabar LR Seimo sprendimus rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo bei nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Vėliavą šią dieną kelsime be juodo kaspino.
