Kaip jau skelbta, Vilniaus komercinio arbitražo teismas, išnagrinėjęs bylą dėl UAB Kauno termofikacijos elektrinės neįvykdyto investicijų susitarimo, priėmė AB „Kauno energijai“ palankų sprendimą. Kauno termofikacijos elektrinė privalės sumokėti 5,419 mln. litų dydžio baudą.
Iki pat teismo „Kauno energija“ laikėsi sutarčių su Kauno termofikacijos elektrine sąlygų ir nepasidavė kai kurių miesto politikų ir žiniasklaidos spaudimui bei provokacijoms.
Žiniasklaidoje buvo teigiama, kad „Kauno energija“ galėjo baudą išieškoti pasinaudodama laidavimo sutartimi. Taip buvo klaidinama visuomenė, nes pagal sutartį „Kauno energija“ baudą gali išsireikalauti tik per arbitražo teismą.
Miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius taip pat klaidino visuomenę, sakydamas, kad jį stebina valdžia, nesinaudojanti laidavimo sutartimi.
„Kauno energija“ tuomet susilaikė nuo oficialų komentarų, nenorėdama daryti įtakos arbitražo teismui.
Kauno miesto valdžia dar 2002 metais nusprendė parduoti termofikacijos elektrinę. Deryboms su „Gazprom“ sudarytai derybų komisijai tuomet vadovavo miesto Tarybos Miesto energetikos komiteto narys Arvydas Garbaravičius.
„Gazprom“ KTE įsigijo 2003 metų kovo 31-ąją už 116,5 mln. litų. Elektrinės pirkėjai pasirašė sutartį ir kelis jos priedus – dėl šilumos kainos bei investicijų.
2003 metais pasirašius elektrinės pirkimo – pardavimo sutartį, joje buvo aiškiai užfiksuota, kad bet kokie su ja susiję ginčai, nesutarimai, jei jų nepavyksta išspręsti per protingą laiką derybų būdu, turi būti sprendžiami tik arbitraže pagal Arbitražo teismo prie Asociacijos „Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva“ arbitražo taisykles.
Pasirašytos sutarties pirmajame priede buvo numatyta, kad 5 metus šilumos energiją „Kauno energijai“, kuri teikiama gyventojams, KTE parduos už fiksuotą sumą.
Tuo tarpu investicijų sutartis per 15 metų turi būti įgyvendinama dviem etapais – plečiant elektrinę už 162 mln. litų. Dar apie 238 mln. litų įsipareigota skirti viso elektrinės turto priežiūrai ir rekonstrukcijai. Jei susitarimo nesilaikoma, KTE savininkai Kauno miesto savivaldybei turi sumokėti baudą.
Pirmasis investicijų etapas turėjo būti baigtas 2009 metų pradžioje, tačiau įvairiems elektrinės atnaujinimo darbams išleista tik 50 mln. litų. Miesto valdžia, reaguodama į susidariusią situaciją, kartu su „Kauno energija“ ieškojo būdų, kaip iš KTE išsireikalauti pagal sutartį numatytas investicijas.
Kauno miesto savivaldybė su Kauno termofikacijos elektrinės savininkais vedė derybas, ieškojo sprendimų, kaip KTE galėtų investuoti tas privalomas lėšas. Buvo siūloma netgi netesybas padengti ne pinigais, o paslaugos – suremontuoti „Kauno energijai“ priklausančias šilumos trasas.
KTE norėdama išsisukti nuo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutarė neremontuoti senosios elektrinės ir neinvestuoti jokių lėšų į jos modernizavimą, o statyti naują maždaug 1 mlrd. litų vertės elektrinę. Toks siūlymas netiko nei miesto valdžiai, nei „Kauno energijai“.
AB „Kauno energija“ rugpjūčio 26 d. pateikė dokumentus Vilniaus komerciniam arbitražo teismui, siekdamas inicijuoti ginčo su Kauno termofikacijos elektrine sprendimą.
Kauno termofikacijos elektrinė pagal 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimą neįvykdė visų savo investicinių įsipareigojimo per 2003-2008 metus į nupirktą turtą (sukuriant ir naują turtą) bei Kauno miesto ir/arba rajono šilumos ūkio modernizavimą.
Kauno termofikacijos elektrinė iki 2009 m. vasario 28 d. privalėjo sumokėti AB „Kauno energija“ baudą, lygią 15 procentų nuo skirtumo tarp įsipareigojimo investuoti iki 2009 m. sausio 1 d. ir faktiškai iki 2009 m. sausio 1 d. investuotos sumos.
Kauno termofikacijos elektrinė iki 2009 m. vasario 28 d. nesumokėjo ieškovui baudos. Šalims nepavyko derybų būdu išspręsti ginčo dėl baudos sumokėjimo, todėl AB „Kauno energija“ buvo priversta kreiptis į Arbitražo teismą. Jis nusprendė, kad Kauno termofikacijos elektrinė privalės sumokėti 5,419 mln. litų dydžio baudą.
