Kauno istorija (23): KTU miestelio kūrimas sovietmečiu

Paskelbė: Renatas Jakimavičius Data: 2010-08-28 03:23

Spausdinti | Komentarai

(c) KaunoZinios.lt archyvo nuotr.KTU Elektronikos rūmai (projekto autorius V. J. Dičius).

Šį kartą savo skaitytojams pateikiame straipsnį apie tuometinio Kauno Politechnikos instituto miestelio Gričiupio rajone kūrimą ir statybas. 1950 m. Kauno universitetas (iki 1947 m. vadintas Vytauto Didžiojo vardu) sovietų valdžios sprendimu buvo padalintas į Kauno Politechnikos institutą (KPI) bei Kauno medicinos institutą. KPI įsikūrė šešiuose po visą miestą pasklidusiuose pastatuose: instituto centriniai rūmai K. Donelaičio g. (buvęs Žemės banko pastatas), pirmieji rūmai K. Donelaičio ir A. Mickevičiaus g. kampe (juose dar 1920 m. veikė Aukštieji kursai), antrieji rūmai K. Donelaičio ir Gedimino kampe (buvusi Valstybės spaustuvė), tretieji rūmai Laisvės al. (buvę Ateitininkų rūmai), ketvirtieji buvo Radvilėnų plente greta Ąžuolyno (buvusi Tyrimų laboratorija) bei penktieji rūmai Kauno rotušėje. Tačiau dauguma šių pastatų buvo nepritaikyti instituto poreikiams, trūko tinkamų auditorijų, bendrabučių studentams. Tad tuometinis KPI rektorius (vadovavęs 1950-1964 m.) profesorius Kazimieras Baršauskas dėjo daug pastangų, norėdamas pagerinti instituto materialinę bazę, pastatyti modernius ir atitinkančius instituto reikmes pastatus.

Ilgai brandintos viltys sulaukti naujų pastatų ėmė pildytis septintojo dešimtmečio pradžioje, kai 1961 m. sovietinės Lietuvos valdžia perdavė KPI 64 ha žemės sklypą greta tuometinių ketvirtųjų instituto rūmų Radvilėnų plente. Šioje didžiulėje teritorijoje buvo numatyta vystyti instituto miestelį, jame telkiant tiek įvairių fakultetų pastatus, tiek studentų bendrabučius. Nieko nelaukus prasidėjo būsimojo instituto miestelio statybos, jį projektuoti buvo patikėta jaunam architektui Vytautui Jurgiui Dičiui. 1965 m. duris atvėrė jo projektuoti dabartiniai Architektūros ir statybos fakulteto rūmai (Studentų g. 48). Juose tuomet įsikūrė Statybos ir santechnikos bei Elektrotechnikos fakultetai. Kiek vėliau, 1969 m. pagal šio architekto projektą iškilo Elektronikos rūmai (Studentų g. 50), primenantys Bauhauzo architektūrinę manierą. Juose įsikūrė Automatikos ir Radiotechnikos fakultetai. Po metų, 1970 m. greta buvusios Tyrimų laboratorijos pastato iškilo naujas Cheminės technologijos fakulteto pastatas (Radvilėnų pl. 19), kuris su senuoju buvo sujungtas tuneliu. Visi šie trys V. J. Dičiaus projektuoti pastatai pasižymi modernia funkcionalistine architektūra, horizontaliu fasado elementų ritmu. Šie 3 pastatai, kaip atspindintys sovietmečio modernistinės architektūros tendencijas, statybos technologiją bei mokslo techninės bazės lygį 2010 metais buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą, taip juos stengiantis apsaugoti nuo galimų kardinalių rekonstrukcijų ar pertvarkymų.

Instituto miestelis augo ir plėtojosi toliau, 1973 m. pastatyta studentų kavinė „Kolegos“ (Studentų g. 63 A), 1975 m. iškilo Eksperimentinės dirbtuvės (Studentų g. 54). 1983 m. pagal D. Petkelienės projektą pastatyti įspūdingi, sudėtingo plano Lengvosios pramonės fakulteto rūmai (dab. KTU Dizaino ir technologijų fakultetas, Studentų g. 56), 1989 m. iškilo specializuotas skaičiavimų centro pastatas (dab. KTU Informatikos fakultetas, Studentų g. 48 A). Septintajame, aštuntajame dešimtmečiuose vyko intensyvi KPI bendrabučių statyba (jų per 1960-1990 m.) laikotarpį pastatyta bene keturiolika. Šio studentų miestelio centrine ašimi tapo akligatvio tipo Studentų gatvė, kurios vienoje pusėje iškilo fakultetų pastatai, o kitoje bendrabučių masyvas.

Dabartinio Kauno technologijos universiteto (buv. KPI) studentų miestelis Gričiupio rajone yra vienas iš ryškiausių specifinių mokslo ir studijų pastatų kompleksų, išplėtotų sovietinėje Lietuvoje, atspindintis to meto statybų technologijas bei vyravusias architektūros kryptis.

Mindaugas Balkus

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
logo_srtrf

Šio straipsnio parengimą parėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.