(c) kaunozinios.lt archyvo nuotr.
Kauno sporto halė (Perkūno al. 5)

Lietuvai šiemet tenka organizuoti vieną didžiausių Europos sporto renginių – 37-ąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą. Tad puiki proga prisiminti, jog Lietuvai Europos krepšinio čempionato šeimininkės ir organizatorės vaidmuo tenka nebe pirmąjį kartą, nes 1939 m. gegužę Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje vyko 3-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas.

1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė visų nuostabai laimėjo II-ąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą, kuris vyko Rygoje. Remiantis Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) tuometinėmis nuostatomis, laimėjusi šalis – Lietuva įgijo teisę rengti kitą čempionatą. Lietuvos vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui ir rengti čempionatą buvo pavesta Kūno kultūros rūmams.

1938 m. rugpjūtį Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius V. Džonsas (William Jones) atvyko į Kauną derinti organizacinių būsimojo čempionato klausimų. Šiuo reikalu buvo sukviestas posėdis, kuriame dalyvavo Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas, FIBA vadovas V. Džonsas, Kamuolio žaidimo sąjungos pirmininkas Dr. J. Navakas, referentas A. Latvėnas ir kt. Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų buvo čempionato rengimo vieta. Tuomet Europoje specialiai krepšiniui pritaikytų arenų dar beveik nebuvo: 1935 m. Ženevoje surengtas I-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Parodų salėje, II-asis čempionatas, 1937 m. vykęs Rygoje, surengtas buvusio fabriko patalpose. Iš pradžių krepšinio čempionatą Lietuvoje buvo planuojama rengti valstybinio aikštyno krepšinio aikštėje (dabar S. Dariaus ir S. Girėno stadionas), kurią numatyta čempionatui uždengti laikinu stogu.

Kūno kultūros rūmų direktorius V. Augustauskas iškėlė idėją, jog Kaune galėtų būti pastatytas modernus sporto renginiams skirtas pastatas. Premjero Vlado Mirono vyriausybė pritarė iškeltai minčiai, supratusi šio tarptautinio sporto renginio svarbą Lietuvos įvaizdžiui Europoje. Tačiau vyriausybė iš halės statybai reikalingų 400 tūkst. litų skyrė tik apie 180 tūkst. litų. Likusiai reikalingų lėšų daliai surinkti Kūno kultūros rūmai išleido specialias obligacijas.

Kauno sporto halę projektavo jaunas aukštos kvalifikacijos inžinierius Anatolijus Rozenbliumas. Sporto halės statybos vyko 1938 m. gruodžio – 1939 m. gegužės mėnesiais. Ji pastatyta per rekordiškai trumpą laiką – greičiau negu per pusmetį. 1939 m. gegužės 10 d. buvo baigti pagrindiniai statybos darbai, o jau gegužės 15 d. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė treniravosi naujojoje ką tik baigtoje halėje.

1939 m. gegužės 17 d. Kaune viešėjęs Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius V. Džonsas domėjosi Europos krepšinio čempionato organizavimo Kaune eiga bei naujosios sporto halės statybomis. Savo viešnagės metu jis išsakė šią savo nuomonę: „Sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje. Kuberteno (Pierre de Coubertin) salė Paryžiuje taip pat yra puiki, bet ji daugiau pritaikyta tenisui.“ Galima pastebėti, jog greitu laiku šioje halėje turėjo vykti ne tik III-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas, bet ir II-asis Europos moterų krepšinio čempionatas (1938 m. Lietuvos moterų rinktinė Europos čempionate laimėjo sidabrą). Tačiau 1940 m. pavasarį turėjusios vykti krepšinio pirmenybės neįvyko, nes Europoje vis stipriau plieskėsi karo židinys.

Kitoje straipsnio dalyje skaitykite kaip Kaune vyko III-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: