(c) stock.xchng archyvo nuotr.

Tęsdami sporto tematiką parengėme straipsnį apie futbolą tarpukario Kaune. Futbolo ištakų Lietuvoje galima ieškoti dar carinės okupacijos laikų Kaune. 1910–1911 m. pirmąsias varžybas tarpusavyje sužaidė sporto draugijos „Aras“ komandos, tačiau plačiau futbolas Lietuvoje ėmė plisti tik po Pirmojo pasaulinio karo. Futbolo sklaida vyko šios sporto šakos entuziaztų dėka. Jie burdamiesi į įvairias sporto organizacijas stengėsi populiarinti šį žaidimą. Jau tuomet (XX a. pradžioje) pasaulyje futbolas turėjo nemažą populiarumą ir buvo viena labiausiai kultivuojamų sporto šakų.

Tarpukariu Kaunas tapo vienu iš Lietuvos futbolo centrų. Jame vyko svarbiausios rungtynės, telkėsi geriausi sportininkai. Pirmosios futbolo rungtynės nepriklausomoje Lietuvoje vyko ne kur kitur, o 1919 m. Kaune. Tuomet Vytauto parke susitiko Lietuvos sporto sąjungos (pirmoji sporto organizacija nepriklausomoje Lietuvoje, įkurta Kaune 1919 m. gegužę) ir aviacijos karininkų komandos. Rungtynes laimėjo LSS komanda rezultatu 4:2.
1921 m. Kaune buvo išleistas pirmasis sportinės tematikos leidinys. Jį parašė Stepas Garbačiauskas, o vadinosi jis Futbolas. Tačiau ir po jo pasirodymo buvo jaučiamas futbolo metodinės literatūros trūkumas.

Pirmasis futbolo čempionatas surengtas Kaune 1922 m. Jame dalyvavo net 10 komandų. Pirmoji čempionų laurais pasipuošė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda (Steponas Darius, Viktoras Dineika, Stepas Garbačiauskas ir kt.). Kai kurie iš jų skaitytojams veikiausi žinomi iš ankstesnių straipsnių apie krepšinį. Tad galima tik pridurti, jog dalis tarpukario Lietuvos sportininkų buvo itin veiklios ir imlios naujovėms asmenybės, sugebėjusios pasižymėti net keliose sporto šakose (iš jų išskirtini Steponas Darius, Stepas Garbačiauskas).
Deja, kaip ir krepšinio atveju, pirmieji futbolo žingsniai Kaune buvo nelengvi, ypač materialinių sąlygų prasme. Stadiono iki XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio nebuvo (buvo žaidžiama greta Ąžuolyno plytėjusiose pievose, kuriose miestiečiai ganydavo gyvulius), trūko specifinio apavo, tad pradžioje daug kas žaidė su sunkiais kareiviškais batais. Pirmosios rungtynės faktiškai vykdavo nelegaliai, futbolo žaidėjams tekdavo tampytis sporto inventorių (vartus ir kt.) iš Vytauto parko į pievą Ąžuolyne.

Į tarptautinius vandenis Lietuvos futbolas išplaukė kiek anksčiau negu krepšinis. 1923 m. birželį Lietuvos sporto lygos Futbolo komitetas tapo Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) nariu. Tą patį mėnesį Kaune buvo žaistos ir pirmosios tarptautinės rungtynės, tačiau lietuviams sėkmė nesišypsojo ir jie rezultatu 0:5 pralaimėjo Estijos rinktinei.

Kaune tarpukariu vyko ir futbolo organizacijų steigimas, vyko jų suvažiavimai, kongresai. Štai 1924 m. sausį Kaune vyko Lietuvos futbolo lygos (LFL) pirmasis atstovų suvažiavimas. Pirmuoju LFL pirmininku tapo Steponas Darius. Ši organizacija rūpinosi futbolo žaidimo organizavimu ir populiarinimu Lietuvoje iki 1932 m. 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, Kauno futbolininkai sulaukė rimto konkurento dėl dominavimo Lietuvos futbole, nes Klaipėdos futbolininkai pasižymėjo gana aukštu tiems laikams lygiu.

Kitoje straipsnio dalyje tęsime pasakojimą apie futbolą tarpukario Kaune.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: