Šį kartą pristatome straipsnį apie žymiausią XX a. pirmosios pusės Lietuvos gamtininką, biologą, profesorių Tadą Ivanauską (1882–1970 m.), kurio veikla Kaune paliko ryškų pėdsaką.
Tadas Ivanauskas gimė 1882 m. Lebiodkos dvare, tuometinėje Lydos apskrityje (dabar Baltarusija), 1903–1905 m. studijavo Peterburgo universitete, 1905–1909 m. – Sorbonos universitete Paryžiuje. Studijų metais sukaupta patirtis, įspūdžiai iš Vakarų Europos šalių paskatino jaunąjį gamtininką imtis populiarinti gamtos pažinimo idėjas Lietuvoje, būti daugelio gamtotyros sričių pionieriumi.
1919 m. Tadas Ivanauskas su žmona Honorija atvyko į Kauną, nuo to laiko jo veikla daugeliu atžvilgių buvo susieta su šiuo miestu. Siekdamas populiarinti gamtos tyrimus, kuriais iki tol Lietuvoje buvo beveik nesidomima, 1919 m. liepos 15 d. įsteigė Gamtos tyrimo stotį, kurios užduotis buvo rinkti ir tyrinėti Lietuvos fauną ir florą, ruošti jos pavyzdžių kolekcijas ir kt. Su šia stotimi taip pat pradėjo savo veiklą ir Zoologijos muziejus. Gamtos tyrimo stotis tuomet įsikūrė Senamiestyje (dabar Vilniaus g. 2), greta dabartinės Maironio gimnazijos. Pradžioje Gamtos tyrimų stotyje dirbo tik du darbuotojai – pats Tadas Ivanauskas (buvo įstaigos vedėjas) bei jo padėjėjas, laborantas Feliksas Jomantas. Pirmieji Gamtos tyrimo stoties, tiek Zoologijos muziejaus veiklos metai buvo sunkūs, trūko inventoriaus, įrankių gyvūnams preparuoti, tačiau didžiulio entuziazmo ir pastangų dėka sunkusis periodas buvo įveiktas. Tadas Ivanauskas populiarino gamtosaugos ir gamtotyros idėjas, organizavo medžių sodinimo talkas (ženkli dalis Pažaislio šilo pasodinta jų metu). Nuo 1924 m. pradėtos rengi „Paukščių dienos“, siekiant tarp moksleivių populiarinti domėjimąsi ornitologija, globoti paukščius keliant jiems inkilus.
1920 m. įkūrus Aukštuosius kursus vienas iš septynių jų skyrių buvo Gamtos skyrius, kuris įsikūrė Gamtos tyrimo stoties patalpose. Zoologijos muziejaus, tuomet įsikūrusio tik dviejuose kambariuose, ekspozicijos pagrindą sudarė paukščių ir žinduolių iškamšos. Vėliau ekspozicija pildėsi naujai pagamintais žuvų, roplių bei iš gimtojo T. Ivanausko dvaro atsivežtais paukščių eksponatais, kuriuos buvo surinkęs jo tėvas Leonardas Ivanauskas. 1922 m. vasarį Gamtos tyrimo stotis buvo reformuota, ji tapo sudėtine naujai įsteigto Lietuvos universiteto dalimi.
1929 m. Zoologijos muziejus persikėlė į naujas erdves patalpas tuomečio Lietuvos universiteto centriniuose rūmuose (dabar Kauno technologijos universiteto rūmai, Donelaičio g. 20). Muziejaus eksponatų kas metai gausėjo, vyko mainai su kitų šalių gamtos muziejais, taip rinkiniai pasipildydavo kitų šalių faunos pavyzdžiais. Buvo renkamos ir plečiamos drugių, bestuburių (duobagyvių, koralų, moliuskų ir kt.), paukščių kolekcijos (pradėtos kurti jų biologinės grupės, vaizduojančios juos natūralioje gamtinėje aplinkoje). Daug egzotiškų eksponatų (krokodilų, smauglių ir kt.) parsivežta iš ekspedicijos Brazilijon metu (1931 m.). Tadas Ivanauskas Zoologijos muziejui vadovavo ištisus 26 metus (1919–1945 m.). Per Antrąjį pasaulinį karą buvo prarasta dalis eksponatų, kai kurie buvo sugadinti, tačiau ir vėlgi Tado Ivanausko ir kitų atsidavusių gamtininkų dėka muziejus buvo atkurtas ir duris visuomenei atvėrė 1946 m.
Kitoje straipsnio dalyje skaitykite apie Kauno zoologijos sodo kūrimą
