Būdamas gamtos mylėtojas ir dvarininkų palikuonis Tadas Ivanauskas puoselėjo svajonę turėti savo užmiesčio sodybą su dekoratyvinių ir egzotiškų augalų parku. 1920 m. jam pavyko įsigyti 8 hektarų sklypą netoli Kauno, kairiajame Nemuno krante, kuriame jis pasistatė namą, užveisė sodą, medelyną ir dendroparką. Ši sodyba, žinoma Obelynės vardu, yra tarsi dekoratyvinių ir egzotiškų augalų ekspozicija po atviru dangumi. Daugelis jų paties profesoriaus parsivežti iš įvairių pasaulio šalių, jo rankomis sodinti. Nūdieną joje veikia memorialinis profesoriaus Tado Ivanausko muziejus, kuriame galima išvysti autentiškus baldus, įvairius profesoriaus leidinius, rankraščius, jo gyvenimo akimirkas fiksavusias nuotraukas.
Tadą Ivanauską, kaip ir Adomą Mickevičių, žavėjo Girstupio upelio slėnis, jo vingiuoti augmenija apaugę krantai. Ten jis brandino planus įkurti zoologijos sodą, kuris turėjo būti pirmasis Lietuvoje. Tačiau tuometė vyriausybė nebuvo linkusi skirti paramos iš valstybės biudžeto, tad teko ieškoti kitų būdų įsteigti zoologijos sodą. 1935 m. gegužę Tado Ivanausko ir kitų entuziaztų dėka buvo įkurta akcinė bendrovė, kuri turėjo rūpintis zoologijos sodo kūrimu. Jos sudėtyje buvo daug to meto žymių kultūros ir visuomenės veikėjų (A. Žmuidzinavičius ir kt.). Visuomenėje buvo platinamos zoologijos sodo bendrovės akcijos, kurios vargiai galėjo būti pelningos, tačiau buvo perkamos iš idėjos ir entuziazmo prisidėti prie zoologijos sodo įsteigimo. Didžiausiu akcininku tapo Kauno miesto savivaldybė, kuri taip pat zoologijos sodui išnuomojo 15 hektarų sklypą. Zoologijos sodui kuriantis praktiškai nereikėjo pirkti nei žvėrių, nei paukščių, nes juos geranoriškai dovanodavo įvairūs gamtos mylėtojai, Miškų departamento darbuotojai, Medžiotojų draugijos nariai ir kt.
Kauno zoologijos sodas buvo oficialiai atidarytas 1938 m. liepos 1 d. Tuomet jame tebuvo tik apie 40 žvėrių ir paukščių, daugiausia vietinių. Tačiau gyvūnijos Kauno zoologijos sode sparčiai gausėjo ir po metų jame jau buvo apie 150 įvairių gyvūnų. Tuomečiai lankytojai galėjo išvysti ir egzotiškų gyvūnų: kupranugarį, zebrą, Australijos dingus, beždžiones kapucinus, fazanus ir kt. Kauno zoologijos sodas pirmaisiais gyvavimo metais gyvūnus mainais gaudavo iš Karaliaučiaus, Rygos, Prahos zoologijos sodų, ypač daug gyvūnų gauta iš Varšuvos zoologijos sodo. Antrojo pasaulinio karo laikai zoologijos sodui buvo tragiški, nes trūkstant pašarų kai kuriuos žvėris teko užmigdyti, dalį stambesnių gyvūnų (stumbrą) pagrobė vokiečiai. Pokario metais Kauno zoologijos sodas buvo atstatytas, gausėjo gyvūnijos įvairovė, buvo įrengti pastatai stambiems plėšrūnams (liūtams, panteroms, tigrams), įvestas vandentiekis ir kanalizacija, pakloti takeliai lankytojams.
Profesorius Tadas Ivanauskas išliko šviesaus ir aštraus proto iki pat savo gyvenimo saulėlydžio, Kauno medicinos institute dėstė iki pat savo mirties 1970 m. Jo gyvenimo veikla rodė didžiulę energiją ir entuziazmą populiarinant gamtotyros, gamtosaugos idėjas Lietuvoje, o vieni svarbiausių jo darbų vaisiai – Zoologijos muziejus bei Zoologijos sodas įkurti Kaune, kur prabėgo patys produktyviausi profesoriaus gyvenimo metai.
