(c) kaunozinios.lt archyvo nuotr.
„Pienocentro“ pastatas (dabar KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetas).

Architekto Vytauto Landsbergio–Žemkalnio kūriniai puošia daugelį Kauno gatvių ir savitai papildo miesto architektūrinį veidą. Kviečiame detaliau susipažinti su šio iškilaus architekto gyvenimu ir veikla Kaune.

Būsimasis architektas Vytautas Landsbergis–Žemkalnis (iki 1939 m. vadinosi Vytautas Landsbergis) gimė 1893 m. Linkavičiuose (dabar Pakruojo rajonas), 1913–1918 m. (su pertraukomis) studijavo Rygos politechnikos instituto Architektūros fakultete, 1916–1917 m. tarnavo carinės Rusijos armijoje, 1918–1922 m. – Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo kautynėse ties Radviliškiu su bermontininkais, 1920 m. per susirėmimą su lenkais ties Seinais buvo paimtas į nelaisvę, tačiau jam pavyko pabėgti. Kaune vadovavo haubicų baterijai, jam buvo suteiktas artilerijos kapitono laipsnis.

1921 m. Vytautas Landsbergis vedė Oną Jablonskytę (1894–1957 m.), lietuvių kalbos patriarcho Jono Jablonskio dukterį, su kuria susilaukė trijų atžalų: dukters Alenos (g. 1922 m.) ir sūnų Gabrieliaus (g. 1929 m.) bei Vytauto (g. 1932 m.).

1922 m. V. Landsbergis įstojo į ką tik įkurto Lietuvos universiteto Technikos fakultetą, tačiau studijos Kaune jį nelabai tenkino, nes Technikos fakultetas tuomet tegalėjo pasiūlyti tik statybos specialybę, o jis kryptingai siekė būti architektu. 1923–1926 m. studijavo Romos universiteto Architektūros fakultete. Jis tapo pirmuoju lietuvių architektu, studijas baigusiu Romoje (vėliau joje mokėsi kitas žymus lietuvių architektas Stasys Kudokas).

1927 m. sugrįžęs į Kauną V. Landsbergis buvo pakviestas į Lietuvos universitetą, kurio Technikos fakulteto Architektūros katedroje ėmėsi dirbti jaunesniuoju asistentu. Tačiau greta pedagoginės veiklos universitete vertėsi ir privačia architekto praktika. 1929 m. pagal jo projektą buvo vykdomas Prezidentūros rūmų kapitalinis remontas – tokio objekto patikėjimas jaunajam architektui rodė, jog per kelerius darbo metus jis pelnė gerą vardą kaip savo srities profesionalas. Pirmasis valstybinis pastatas, kurį Kaune projektavo V. Landsbergis – tai Lietuvos universiteto Akių, ausų, nosies ir gerklės klinika (Vytauto pr. 49, dabar pastatas priklauso Kauno karo medicinos centrui).

V. Landsbergio kūrybinė žvaigždė sužibo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje – šiuo laikotarpiu Kaune jis sukūrė visą pluoštą savo architektūrinių perlų. 1930 m. jam teko projektuoti Vatikano pasiuntinybės pastatą (nunciatūrą) (V. Putvinskio g. 56), kuriam būdingas itin vykęs įkomponavimas į aplinką (Žaliakalnio šlaitą), be to, jis yra vienas vertingiausių tarpukario laikotarpio kotedžinių namų Kaune.

1931 m. talentingasis architektas laimėjo konkursą bendrovės „Pienocentras“ administraciniam pastatui projektuoti. Naujasis pastatas buvo penkių aukštų – tuo metu tai buvo pirmasis tokio aukštingumo pastatas Laisvės alėjoje. Rūmams būdinga fasado elementų ritmo darna, pastatas charakteringas užapvalintu kampu bei jame esančiais lenktais langais. Už „Pienocentro“ pastato projektą architektas buvo įvertintas ir svetur – 1937 m. Paryžiaus parodoje šis projektas pelnė garbės diplomą ir bronzos medalį.

Apie kitus Vytauto Landsbergio–Žemkalnio kūrinius Kaune skaitykite kitoje straipsnio dalyje.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: