DULKIŲ SPINDESYS
2 dalių šokio spektaklis
Libreto autoriai ir choreografai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis
Kompozitorius – Linas Adomaitis
Scenografė ir kostiumų dailininkė Marija Rubavičiūtė
Premjera – 2010 m. lapkričio 12 d.
Naujo gerokai intriguojančio šokio spektaklio idėja kilo puikiai šokio gerbėjams žinomiems Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistams, kurie daugiausiai populiarumo įgijo kaip stepo grupės Funny Beat nariai. Tai Dainius Bervingis (baleto trupės vadovas) ir Gintaras Visockis, jie yra libreto autoriai bei choreografai.
Į pagalbą vaikinai pasikvietė puikiai net ir akademinės muzikos visuomenei pažįstamą kompozitorių, dainininką, prodiuserį Liną Adomaitį, scenografiją ir kostiumus spektakliui kuria dailininkė Marija Rubavičiūtė.
Savo šokio kūrinį menininkai pavadino „Dulkių spindesys“, teigdami, kad svarbiausia žmogui visada yra meilė, net jei ji gimsta šiam jausmui iš esmės svetimoje ir netgi jį niekinančioje aplinkoje.
Vaidmenis spektaklyje kuria teatro baleto trupės artistai, o negausų jų būrį papildo puikia scenine plastika ir aktoriniu įdirbiu išsiskiriantys teatro choro dainininkai. Spektaklio choreografinės stilistikos įvairovę liudija pakviesti spektaklyje dalyvauti skirtingų šokio meno krypčių meistrai – klasikas Nerijus Juška ir sportinių šokių šokėjas Saulius Skambinas.
Vienas iš spektaklio bendraautorių Dainius Bervingis būsimą scenos kūrinį pristato taip: „Spektaklis apie meilę – nelaimingą meilę. Apie įvairius socialinių sluoksnių skirtumus, kurių meilė nepaiso. Šiuo spektakliu norime papasakoti apie „užribio“ žmonių gyvenimus, jų atradimus, praradimus, apie meilę ir neapykantą. Kadangi istorija apie skirtingus žmones, skirtingas jų pasaulėjautas ir jausenas, tai ir šokio stiliai bus skirtingi – nuo klasikinio iki šiuolaikinio, modernaus šokio. Manome, kad šokio stilių įvairovė prasmingai atskleis sumanymą, leis parodyti trupės artistų galimybes. Labai didelę reikšmę spektakliui turi kompozitoriaus Lino Adomaičio sukurta muzika, kurios didžiąją dalį įgrojo žinomi profesionalūs muzikantai. Na ir be abejo spektaklio „perliukas“ pagrindinio vaidmens atlikėjas – LNOBT primarijus Nerijus Juška“.
Muzikos autoriaus Lino Adomaičio sukurta muzika pilno metražo spektakliui pavergė ją įrašiusių atlikėjų ir spektaklio šokėjų širdis, jie liudija, kad muzika itin aukšto profesionalumo, ne tik puikiai atspindi siužeto fabulą, bet yra tiesiog šiaip smagiai klausoma.
Linas kūrybinį procesą mena kaip įspūdingą patirtį: „Su užsidegusiais žmonėmis dirbti šilta – turiu mintyje choreografus ir spektaklio idėjinius vadus Gintarą Visockį ir Dainių Bervingį. Kai jie atėjo pas mane į garso įrašų studiją ir kreipėsi dėl muzikos sukūrimo šokių spektakliui – sutikau nedvejodamas. Nuo pirmųjų darbo akimirkų pajutome kūrybinį polėkį ir netrukus paleidome traukinį į priekį, kuris kartu su siužetine linija atvežė šios dramos personažus į istorijos epicentrą. Pradėjome kalbėtis apie siužetą, istoriją, jos laikmetį bei muzikos žanrą, stilistiką. Taip atsidūrėme tarp baleto ir hip-hop’o ritmo. Taigi, pasipylė idėjos, prasidėjo diskusijos, ginčai, kūryba, aranžavimas, prodiusavimas ir kasdieniniai įrašai. Kai kurių muzikinių temų atsisakėme, užleisdami vietą tik toms, kurios išskirtinai ryškiai pabrėžia kiekvieno personažo charakterį bei asmenybę. Vieningai visa kūrybinė grupė užsikabino už mano pasiūlytos idėjos, kad kiekvieną spektaklio personažą lydi jam priskirtas muzikos instrumentas: tėvą puikiai iliustruoja violončelė, motiną – rami, švelni fleita, o pagrindinio herojaus charakterį tikslingai atskleidžia svajingos smuiko temos.
Įrašant spektaklio garso takelį, dirbo apie 100 žmonių ir jie nusipelno pačių šilčiausių žodžių. Galiu tik pasidžiaugti, kad tokio sklandaus bendradarbiavimo su tokia gausa profesionalių žmonių senokai nejutau“.
Spektaklio dailininkė Marija Rubavičiūtė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre stato jau trečią spektaklį ir visi jie buvo itin skirtingų žanrų: operetė, miuziklas, o dabar – šokis. Marija dalinasi kūrybinio darbo su ambicinga kūrėjų brigada įspūdžiais: „Džiaugiuosi dirbdama šiame teatre su jauna bendraminčių kompanija: choreografais bei kompozitoriumi. Mes stengiamės sukurti stilingą ekspresyvų reginį, patrauklų mums ir žiūrovams. Spektaklio stilistikai būdinga šiuolaikinių tendencijų ir vintage stiliaus samplaika. Manau, tai atiskleidžia tiek muzikoje, tiek choreografijoje, tiek spektaklio vizualiniame sprendime. Siužetas veda žiūrovą per tris skirtingas vietas: stotį, parką, namus. Žaisdama pagrindinių scenografijos objektų padėtimi scenoje, apšvietimu, stengiuosi išgauti maksimaliai skirtingas atmosferas. Kostiumų linijos inspiruotos 5-6 dešimtmečio dvasios ir siluetų. Spektaklyje nėra pasikartojančių personažų, pilkos masės – kiekvieną jų stengiausi sukurti įdomų, išskirtinį”.
