Nors Lietuvoje dviračių takai sunkiai skinasi kelią, Kauno rajono savivaldybė, vykdydama tarptautinį projektą „Nauji tiltai – miesto ir kaimo sąveikos valdymo tobulinimas siekiant geresnės gyvenimo kokybės“ parengė Kauno rajono dviračių infrastruktūros plėtros galimybių ir poreikio vietos ir turizmo reikmėms analizę ir preliminarią dviračių maršrutų schemą ir suderino ją su jau parengtu Kauno miesto dviračių takų planu, numatė konkrečias dviračių takų susijungimo vietas. Kol kas nė vienas šalies rajonas tokios schemos dar neturi.
Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, nuo pat pradžios aktyviai besidomintis šiuo projektu ir pats mėgstantis leisti laisvalaikį ant dviračio, sakė, kad žmonių požiūris keičiasi, kad jie nori gyventi sveikesnį, sportiškesnį ir įvairesnį gyvenimą, todėl būtina atsižvelgti į jų nuomonę ir sudaryti tam sąlygas.
Schemoje suplanuota 371,8 kilometro dviračių trasų, maršrutų ir perspektyvinių maršrutų. Įgyvendinti šį sumanymą reikėtų 80 milijonų litų. Pritraukiant lėšas iš įvairių šaltinių ir jas konsoliduojant, padaryti tai per dešimt metų neturėtų būti didelė našta. Pasak ekspertės Aidos Mačerinskienės (UAB Statybos strategija), net jei pavyktų realizuoti tik vieną trečdalį sumanymų, jau būtų didelis pasiekimas.
Kaip teigia specialistai, dažniausiai daroma klaida – savivaldybėse įrengiamos atskiros atkarpos be jungčių. Projekto metu sukurtas pagrindas tolimesnei dviračių takų infrastruktūros plėtrai penkiose savivaldybėse.
Inga Bendorienė, Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė, sakė, kad pirmiausia numatyta sujungti Lampėdžių dviračių taką Su Raudondvariu, Kleboniškį – su Karmėlava, o planuojamą Jotvingių gatvės dviračių taką – su Domeikava.
Įtikinėti, kad važiavimas dviračiu suteikia daug teigiamų emocijų, stiprina sveikatą, apsaugo nuo ligų, jau nebereikia. Kylančios degalų kainos – taip pat svarus argumentas iš automobilio persėsti ant dviračio. Penktadienį, spalio 21 dieną, A. Stulginskio universiteto 4-uosiose rūmuose surengtoje projekto „Nauji tiltai“ baigiamoje konferencijoje Linas Vainius (Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas) pagarsino dar vieną faktą: atlikus tyrimus paaiškėjo, kad oro užterštumas automobilių salonuose didesnis nei gatvėje ir paneigė dar vieną mitą.
Baigiamojoje konferencijoje projekto „Nauji tiltai“ veiklos ir rezultatus apžvelgė Gražina Čepulienė, Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja, o pagrindinę veiklą – ekspertė Aida Mačerinskienė. Pranešimą „Dviračių transporto plėtros iššūkiai ir galimybės Lietuvos savivaldybėse“ perskaitė Lina Domarkienė (LR Susisiekimo ministerijos vyriausioji patarėja). Pranešėja teigė, kad Kauno rajono savivaldybė, skirtingai nei kitos savivaldybė, yra pasirengusi įgyvendinti valstybinę dviračių transporto plėtros strategiją.
