Kada mokslai išvargina taip smarkiai, jog nebesinori nieko, kuomet atrodo, kad darbų yra daugiau, negu laiko, per kurį suspėtum juos atlikti, kada tiesiog pavargsti nuo rutinos, o kiekvienas prasidėjęs rytas, rodos, nežada nieko naujo, tuomet yra tik viena išeitis – trumpa kelionė į svečią šalį, kuri ne tik akimirksniu pašalins blogą nuotaiką, sumažins pečius užgulusį stresą, bet ir suteiks jėgų, įpūs naujų kūrybinių vėjų, kurių pagalba visi namuose palikti darbai sugrįžus bus įgyvendinti su geru nusiteikimu bei entuziazmu.
Veikiausiai jau skaitant straipsnio įžangą studentui kyla klausimas, iš kur gauti tiek pinigų kelionei, juk tai ganėtinai brangus malonumas? Tačiau nusiminti neverta, jeigu tik yra noras ir nusiteikimas, pakeliauti galime beveik kiekvienas (juk turime šiek tiek susitaupę iš stipendijos, gimtadienio dovanų ar vasaros uždarbio). Geriausios pigių kelionių alternatyvos studentui yra nuolatos sekti skrydžių kompanijų siūlomus „paskutinės minutės“ pasiūlymus arba sukaupti visą ryžtą bei norą ir patiems leistis į kupiną neišdildomų įspūdžių kelionę autostopu.
Renkantis „paskutinės minutės“ pasiūlymus tereikia suburti šaunią (geriausia penkių draugų) kompaniją, nepatingėti skirti truputį laiko kelionės planavimui, maršruto sudarymui, iš anksto internete susirasti ir užsisakyti pigiausią vietą, kurioje apsistosite ir… žinoma nusipirkti lėktuvo bilietus. Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ dažnai siūlo studento kišenės per daug tikrai nedraskančių variantų – pasiryžę rizikuoti ir pirkti bilietus „paskutinę minutę“, nusiteikę keliauti su persėdimu ir nebijantys tarpinės kelionės stotelės oro uoste praleisti aštuonias ar dešimt valandų, lėktuvo bilietus į Maljorką, Kiprą ar Tenerifę gali surasti už juokingą sumą, kuri kartais nesiekia ir šimto litų. Keliaujant ne vasaros sezono metu, paprastą, bet tvarkingą ir aprūpintą visa būtiniausia įranga viešbutuką ar nakvynės namus surasti taip pat nėra sudėtinga (tam geriausiai pasitelkti internetinę svetainę www.bookong.com). Kompaniją susidedančią iš penkių asmenų pradžioje minėjau ne atsitiktinai – būtent penkiems žmonėms apartamentai yra pigiausi (už šešias nakvynes išleisite maždaug po 120 litų).
Nuvykus į naują ir nepažintą kraštą labai pravartu išsinuomoti automobilį ir patiems jį nuodugniai ištyrinėti. Taip bus pigiau ir įspūdžiai liks kur kas didesni. Žinoma, tai įmanoma tik tuo atveju, jei keliautojų būryje yra ne jaunesnis nei 21 metų vairuotojas, kuris nebijo laviruoti dažnai siauromis gatvelėmis. Automobilio nuomai savaitei ir kurui, keliaudami penkiese turėtumėte išleisti 100 – 120 litų.
Lėktuvo bilietai, gyvenamosios vietos bei automobilio nuoma – pagrindinės kelionės išlaidos. Žinoma, dar truputį pinigėlių teks išleisti mokamiems lankytiniems objektams (ne sezono metu jų kaina taip pat gerokai mažesnė, tam jums užteks 50 – 100 litų ), maistui (jei kompanijoje atsiras žmogus, mėgstantis gaminti – nuostabu, tuomet viskas kainuos gerokai pigiau, iki 100 litų asmeniui savaitei) bei smulkioms lauktuvėms draugams bei namiškiams (20 – 30 litų).
Viską suskaičiuoti nėra sudėtinga net filologei, kuriai matematika nėra pati geriausia draugė – 600 litų yra ta suma, kurią turėdami savo kišenėje galite pasinerti į neišdildomų įspūdžių kupiną kelionę.
Dar pigesnis keliavimo būdas – kelionė autostopu. Nors jis siejamas su stereotipu, kad taip keliauti yra pavojinga, tačiau nereikia galvoti, kad pavojai tyko visur – Vakarų Europoje toks keliavimo būdas jau seniai yra laikomas saugiu, deja, keliaujant Rytų ar Vidurio Europoje, vis dėlto, dar reiktų nemenkai pasisaugoti. Didžiausias skirtumas tarp šių regionų yra tas, kad Vakarų Europoje negalima stabdyti pakeleivinių automobilių tiesiog pakėlus ranką bet kurioje kelio atkarpoje (už tokį automobilių stabdymą galima gauti baudą, siekiančią 100 eurų) – tam skirtos vietos yra kolonėlės, esančios greitkeliuose.
Keliaujant autostopu labai svarbu numatyti, kokias valstybes reiks pervažiuoti, vykstant link pasirinkto tikslo. Pavyzdžiui, jei keliaujama į Vakarų Europą, tuomet neišvengiamai tektų keliauti per Lenkiją, kuri yra gan didelė šalis, todėl labai svarbu įsėsti į tą automobilį, kuris galėtų pavežti ilgą atstumą – taip neteks prarasti daug laiko stabdant pakeleivinius automobilius kas keliasdešimt kilometrų. Taip pat keliaujant autostopu visuomet reiktų turėti popieriaus ir rašiklį – laikant užrašą sustos tik tie automobiliai, kurie iš tikrųjų galės jus pavežti tikslo link. Pavyzdžiui, jei keliaujate į Vakarų Europą ir norite greičiau pravažiuoti Lenkiją, tuomet geriausia ant lapo užrašyti „Vokietija“, žinoma, užrašas turėtų būti anglų ar bent jau tos šalies, į kurią keliaujate, kalba.
Kelionei autostopu daug ruoštis nereikia, nes niekada negali žinoti, kaip viskas klostysis, svarbiausia – žinoti tikslą ir keliauti ta kryptimi. Pasak Mato Vasiliausko, kuris autostopu iš Lietuvos pasiekė Paryžių, „Žinot reikia nedaug – svarbiausia yra noras, mes prieš kelionę žinojom tik savo galutinį tikslą. Žemėlapius gavom likus kelioms dienoms iki kelionės, o visus kitus daiktus reikia imti kaip įprastai: rūbai, pasas (būtina turėti bent kelias jo kopijas), maistas“. Šiam Mato Vasiliausko teiginiui pritarė ir kartu su juo keliavęs Ignas Taraškevičius: „Kai sugalvojom, kad važiuosim į Paryžių, tai pamenu neplanavom jokio maršruto, nes tai daryti būtų beprasmiška. Šiaip, manau, planuoti reikia kuo mažiau, nes tame ir yra visas kelionės grožis – niekad nežinai, kas gali nutikti“. Taip pat labai svarbu apsvarstyti kur teks praleisti naktis: keliaujant autostopu geriausia visada su savimi turėti miegmaišį ar palapinę – taip visada galėsi rasti vietelę, kur pernakvoti, neišleisdamas pinigų nakvynei viešbutyje. Tiems, kuriems nakvynė gamtoje asocijuojasi su nešvara, reiktų pasakyti, jog Vakarų Europoje beveik kiekvienoje degalinėje yra dušai, kuriais dažniausiai galima naudotis nemokamai arba už simbolinę kelių eurų kainą.
Tokioje kelionėje viskas priklauso nuo Jūsų pačių, patys galite pasirinkti, kur nakvoti, kur valgyti, taigi ir išlaidos priklausys tik nuo Jūsų. Kalbintieji keliautojai savo kelionei į Paryžių išleido tik po 100 eurų, o patirti nuotykiai liks neišdildomais įspūdžiais visą jų gyvenimą. Ir dar vienas studentiškas patarimas, besiruošiantiems keliauti: „Nuvykus į miestą tokį kaip Paryžius, niekada neikite pirkti alaus į barą! Jis ten be proto brangus. Būna tokios pigios parduotuvėlės, kuriose gali gauti alaus ar vyno už 90 euro centų.“ – teigė Ignas Taraškevičius.
Taigi niekada nesakykite, jog keliauti gali tik tie, kurie turi pinigų – visada reikia domėtis, kas vyksta bei ieškoti alternatyvų savo norams įgyvendinti. Patikėkit – kelionė bus visapusiškai naudinga, nes ne tik praturtinsite savo žinių bagažą, patirsite didžiulį malonumą, bet ir į mokslus ir kitus kasdienius dalykus sugrįžę žvelgsite kitomis, pailsėjusio, laimingo studento akimis.
Sėkmės ir gero kelio!
Straipsnis parengtas VU KHF LFR8 grupės studenčių Redos Mickevičiūtės ir Emilijos Dabregaitės
