Kauno marių regioninio parko direkcija kartu su Lietuvos gamtos fondu organizavo 4 seminarų ciklą, kuriame dalyvavo skirtingų kompetencijų sričių specialistai, vienijami bendro tikslo – stiprinti gebėjimus ekologinio švietimo srityje bei pagilinti žinias, padėsiančias patiems rengti edukacinius užsiėmimus.
Mokymai organizuoti įgyvendinant Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemos remiamą paprojektį „Gamtos mokyklos veiklos stiprinimas Norvegijos ekologinio švietimo modelio pavyzdžiu”, kurį Kauno marių regioninio parko direkcija vykdo kartu su partneriais – Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno m. savivaldybės administracija bei Norvegijos Vesfoldo grafystės administracija.
Seminarus vedė patyrę savo srities specialistai, todėl dalyviai turėjo progą išklausyti ne tik profesionaliai perteiktas teorijas, bet ir praktiškai jas patikrinti, buvo nuolat skatinami dalintis patirtimi, ja keistis, kritiškai vertinti savo veiksmus ir ieškoti inovatyvių būdų perteikti žinias jaunimui, nepamirštant esminių pedagogikos ir aktyvaus dalyvavimo principų.
Pedagoginių subtilybių mokymų dalyviai sėmėsi seminare „Darbo su mokiniais ir jaunimu gamtoje pedagoginės praktikos ypatumai”, kurį vedė pedagogikos ekspertas Almantas Kulbis, taip pat supažindinęs dalyvius ir su gamtinių žygių specifika. Seminaro „Žygių, pamokų gamtoje organizavimas ir vadyba” metu dalyviai patys bandė kurti teminių žygių epizodus bei mokėsi svarbiausio akcento – maisto gaminimo iš laukinių augalų.
Kaip atraktyviai panaudoti turimas žinias gamtinėje aplinkoje išradingai mokė ilgametę patirtį ekologinio švietimo srityje turintis gamtininkas Mindaugas Lapelė seminare „Gamtos interpretavimas kaip pagrindinė gamtos gido veiklos forma”.
Paskutinio seminaro „Etninė kultūra ir Valdorfo pedagogikos ypatumai” metu, kurį vedė Valdorfo pedagogikos ekspertas Algirdas Ališauskas, dalyviai įsitraukė į kūrybines dirbtuves: liejo akvarele, grojo tradiciniais instrumentais, mokėsi ritminių pratimų, padedančių sutelkti dėmesį, kurie itin populiarūs skandinaviškuose kraštuose.
Mokymų metu įgytos žinios ir gebėjimai padės seminarų dalyviams praplėsti savo veiklos barus, skatins kūrybiškiau veikti, o tarp dalyvių užsimezgęs kontaktas padės dalintis patirtimi, bendradarbiauti ir siekti geresnės kokybės ekologinio švietimo paslaugų teikimo srityje.
Tęsiant paprojekčio veiklų įgyvendinimą Lietuvos gamtos fondo ekspertai rengia temines edukacines programas, kurias gegužės mėnesį viešėdami Lietuvoje pirmieji išbandys ir įvertins paprojekčio partnerio iš Norvegijos Vestfoldo grafystės gamtos centrų atstovai, vėliau seminarų „Pamokos gamtoje” metu programos bus pristatytos pedagogams, o nuo rudens papildys ir atnaujins Gamtos mokyklos prie Kauno marių regioninio parko direkcijos edukacinę bazę.
Paprojektis padės formuoti kitokį visuomenės požiūrį į ekologinį švietimą, pamokas gamtoje ir jų reikšmę ugdymo procesui.
