Dar vienas įrašas kelionės lape. Šį kartą nusprendžiau apsilankyti dar viename Gruzijos miestelyje Gori’yje. Miestas nėra toks įspūdingas kaip prieš tai aplankyti Gruzijos regionai, tačiau kaip jau įprasta Gruzijoje, miestas yra įsikūręs tarp kalnų, kurie matomi tolumoje. Pagrindinis Gori traukos centras – Stalino muziejus. Prisiminę savo istorijos žinias, puikiai mename, kokias negandas Stalinas Lietuvai atnešė, ir kas atsitiko po II pasaulinio karo, kai atsidūrėme Sovietų priespaudoje. Tačiau mirus šiam lyderiui, Sovietų Sąjungoje tirono kultas buvo pasmerktas ir tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio N. Churčiovo, kuris atnešė nemažas permainas tuo metu vykdytai Stalino represijų mašinai.
Turbūt ne vienam iškilo klausimas, kodėl šiame mieste yra įsikūręs Stalino muziejus. Stalino tikroji pavardė Džiugašvilis ir jis yra etninis gruzinas ir kilęs iš Gori miesto. (nuotraukose galite pamatyti senąjį namą, kuriame jis praleido savo jaunystę).
Muziejus nėra įspūdingas ir tikrai negali prilygti nei Lietuvos, nei juo labiau Vakarų Europos muziejams. Jame nerasime puikaus apšvietimo, galimybių patyrinėti eksponatus, ar juo labiau juos išbandyti. Tačiau visur matomos dar jauno Stalino nuotraukos, kurių priešakyje ir pats leninizmo tėvas Leninas. Muziejuje galime rasti begalę sovietinės simbolikos iš įvairiausių šalių, tokių kaip Kinija, Kuba, Vietnamas, kuriuose po II pasaulinio karo buvo įsigalėjęs komunizmas. Taip pat šiame muziejuje pavyko aptikti net ir lietuvišką eksponatą, knygą – Stalinas “Raštai”. Stebint visus eksponatus buvo keista ir jaučiau nuoskaudą širdyje, jog būtent dėl šio žmogaus pastangų netekome nemažos dalies inteligentijos, kuri į Lietuvą taip ir negrįžo.
Pabuvoję muziejuje (kuris nėra toks didelis, kaip gali atrodyti), toliau tyrinėjome Gori miestelį. Iš tiesų nustebino miestelio inžineriniai vandens nutekėjimo sprendimai, kurie yra atviri. Iki šiol nieko panašaus neteko matyti kituose Gruzijos miestuose.
Kita turistų mėgstama vieta Gori miestelyje yra ant kalno stūksanti pilis – tvirtovė, nuo kurios atsiveria įspūdingas peizažas į šalia esančius kalnus, ant kurių jau matomos sniego kepurės bei kalnų upės, kuriose vandens kiekis yra gan nedidelis, tačiau vasarį ir kovą jos turėtų stipriai patvinti. Tvirtovės prieangėse stovi įspūdinga meninė kompozicija su riteriais, kurie neturi tam tikrų savo kūno dalių (jos tikrai nepavogtos).
Labiausiai Gori’yje nustebino įspūdingo dydžio pastatas, kuris tikrai nebūdingas tokiems miesteliams. Kiek man pavyko išsiaiškinti, kokia yra tikroji šio pastato paskirtis, tai turėtų būti vienas iš ministerijos padalinių ar pati ministerija, kas yra labai keista, nes dažniausiai visos valstybinės institucijos būna sukoncentruotos valstybių sostinėse.
Papietavęs ir vėl pasivaikščiojęs Gori’yje, patraukiau į autobusų stotį, kur eilinį kartą, net nepriėjus stoties buvome įsodinti į automobilį ir nesilaikydami eismo taisyklių beprotišku greičiu patraukėme į Tbilisį.
Edvinas
Originalus įrašas tinklaraštyje Trys juostelės
