2011 m. gegužės 17-18 dienomis, Kauno miesto Rotušėje vyks 15-oji, jubiliejinė Kauno istorijos konferencija bei 11-tojo Kauno istorijos metraščio pristatymas, kuriuos organizuoja VDU istorijos katedra ir Kauno istorijos centras. Penkioliktoji kasmetinė mokslinė Kauno istorijos konferencija skiriama 650-osioms Kauno vardo paminėjimo rašytiniuose tekstuose metinėms atminti, pristatant reikšmingiausius Kauno istorijos mokslinius tyrinėjimus.
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros bei Kauno istorijos centro organizuojamo renginio metu pranešimus skaitys VDU istorikai prof. habil. dr. Bronislovas Genzelis, prof. dr. Zigmantas Kiaupa, doc. dr. Vaida Kamuntavičienė, doc. dr. Jonas Vaičenonis, dr. Modestas Kuodys, doc. dr. Remigijus Civinskas, doc. dr. Aistė Lazauskienė, politologas prof. dr. Liudas Mažylis, architektūrologas dr. Vaidas Petrulis, kiti pranešėjai.
Konferencijoje bus pristatomi istoriškai svarbūs tyrinėjimai iš įvairiausių laikmečių. Renginio svečiai turės galimybę išgirsti unikalių faktų apie Kauno Šančių kilmę, Nemuno valymą XVIII a., Laikinąjį teatrą Kaune XIX a. antrojoje pusėje, tarpukario miesto planavimą bei butų nuomą Kaune. Architektūrologas dr. Vaidas Petrulis pasakos apie Kauno tarpukario architektūrą naujų paveldosaugos procesų šviesoje.
Bažnyčios istoriją tyrinėjanti doc. dr. Vaida Kamuntavičienė atskleis Kauno ir Gardino katalikiškų parapijų istorijų paraleles XV-XVII a., o VDU doktorantė, sesuo Gabrielė Aušra Vasiliauskaitė pateiks iki šiol mažai težinomos Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir seserų benediktinių vienuolyno istorijos intriguojančių fragmentų. VDU garbės profesorius Bronislovas Genzelis pasakos apie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo peripetijas, taip pat bus analizuojama Žaliųjų Sąjūdžio Lietuvoje 1987-1992 m. ekologinio klubo „Atgaja” Kaune istorija.
Jubiliejinė konferencijos metu bus pristatomas ir 11-tasis Kauno istorijos metraštis.
Kauno istorijos metraščio vienuoliktame tome, kuris dedikuotas „Žalgirio” mūšio 600 metų jubiliejinei sukakčiai atminti, atskleidžiamas kauniečių vaidmuo „Žalgirio” mūšyje. Taip pat analizuojamas iki šiol plačiajai visuomenei nežinomas Kauno miesto kultūrinis XIX a. gyvenimas, jo įvaizdžiai užsieniečių akimis. Išsamiai aprašomas tarpukario Kaunas – valstybės tarnautojų darbo sąlygos, Kauno turgaviečių bruožai, gatvių infrastruktūros plėtra, Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodų Kaune, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno kino teatrų istorija. Pateikiama šaltinio apie Prancūzmetį Kaune publikacija, 2010 m. pasirodžiusių knygų, susijusių su Kauno miesto istorija, recenzijos.
