Labas, aš esu Kalėdos.
Vieni mane švenčia apsikarstę blizgučiais, kiti lemputėmis, dar kiti, prisidengdami manimi, kerta eglutes, ir ant jų kabina ir tą ir tą. Ar aš išvis sakiau, kam nors, kad mane simbolizuoja eglė? Kažin.. Dar kiti kuria porno mano tematika ir netgi turi tokį smagų fetišą. Rrr.
Taip pat simbolizuoju dėdę su pilnu dovanų maišu. Ir barzda. Gaila nepasirašiau sutarties su Gillette. Kita vertus, juk esu nekomercinė šventė. Bent jau norėčiau. Bet juk nėra nepaperkamų ar ne?
Ne ką mažiau mane piktina kepami filmai apie šeimų susitaikymą, gerą nuotaiką, bet iš tiesų keliu stresą, nors mano dieną daugeliui nereikia eiti į darbą. Užtat atsiranda pykčių, ką dėti ant Kalėdinio stalo, kas išplaus indus.. Bet tai jau ne mano kaltė.
Apskritai, pastebėtina, kad žmonės labai keisti padarai. Ypač per šventes. Štai Kalėdų dieną tyška balos – liūdna, bjauru, nėra nuotaikos. Sninga – bjaurūs kelininkai, avarijos, vėlgi nėra nuotaikos. Tai ką gi man daryti, gudročiai?
Dar labiau man keistulį kelia įvairūs išpardavimai, nuolaidos, akcijos. Juk niekas neliepia pirkti. Kas sugalvojo šią Kalėdinę maniją? Mano noras buvo suvienyti žmones, kuris iš dalies pavyko, bet vėlgi blogaja prasme – stumdymaisi prekybos centruose, peštynės dėl paskutinės poros batų, kurie visai nepatogūs, sniegą velniškai tamsiu purvo sluoksniu dengiantįs išmetamųjų dujų likučiai, mašinoms besigrūdžiant kamščiuose. Klausantis Kalėdinės muzikos. Kuri man, kaip ir jums, patikėkit, atsibodo.
O dabar, apie skaudžią temą, alkoholį. Jums patiktų, jei aš su Velykomis ar Joninėm išeičiau į barą?
