Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena.
2006 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažino, kad cukrinis diabetas yra lėtinė, sunki ir visuomenei brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, todėl buvo priimta rezoliucija (61/225 World Diabetes Day), kuri ragina valstybes aktyvinti nacionalinę diabeto prevenciją, gydymo ir priežiūros politiką, nuosekliai tobulinti sveikatos priežiūros sistemą.
Pasaulinės diabeto dienos simboliu tapo mėlynas diabeto ratas, kuris žymi vienybę, simbolizuoja gyvybę ir sveikatą. Mėlyna spalva atspindi dangų, po kuriuo gyvena visos pasaulio tautos. Mėlynas ratas reiškia, kad pasaulinė diabeto bendruomenė turi vienytis kovoje su diabetu.
Pasaulyje šiuo metu cukriniu diabetu serga apie 285 mln., Lietuvoje – per 65 tūkst. gyventojų. Prognozuojama, kad 2030 m. sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius gali išaugti iki 439 milijonų.
Apie tai į ką vertėtų kasdien atkreipti dėmesį ir kuom gresia negydomas diabetas, liaudiškai dažnai vadinamas „cukralige“, kalbamės su Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Birute Dargiene.
Kas yra diabetas? Kokie jo požymiai?
Išskiriami du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai. 1 tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonis pradeda jausti troškulį, gausiai šlapinasi. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugeliui ligonių krenta svoris, jiems niežti odą, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja gliukozės. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, atsiranda pykinimas, jis gali vemti, kartais jaučia pilvo skausmus.
Negydant ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma. 2 tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojamas profilaktinio patikrinimo metu. Dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Jį sukelia paveldimų ir aplinkos veiksnių, iš kurių svarbiausias yra nutukimas, visuma.
Apie 80 proc. visų sergančių 2 tipo diabetu yra nutukę. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Dažnai liga išaiškėja jau prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms.
Diabetinė nefropatija lemia progresuojantį inkstų funkcijos nepakankamumą, o diabetinė retinopatija yra pirmaujanti aklumo priežastis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Sergančius cukriniu diabetu dažniau ištinka infarktas ir insultas. Dėl neuropatijos bei kojų arterijų pakenkimo jiems žymiai dažniau atliekamos kojų amputacijos.
Vaikui sergant antro tipo diabetu gali net nebūti išskirtinių požymių arba jie pasireiškia nežymiai. Į ką tėveliai turėtų atkreipti dėmesį ir suskubti pas gydytoją?
Vaikas ima dažniau šlapintis, didėja alkis ir troškulys, prastėja matymas, ima kankinti vėmimas ir skrandžio skausmai, dėl ko krenta svoris. Jam darosi sunku susikaupti bei išlaikyti dėmesį. Diabetas vaikams dažnai yra diagnozuojamas per vėlai, su nepataisomais organų pažeidimais, kai kraujo gliukozė būna beveik mirtinai pavojingo lygio. Visame pasaulyje diabetinė ketoacidozė yra pagrindinė vaikų, sergančių pirmo tipo diabetu, mirties ir neįgalumo priežastis.
Nuo diabeto visiškai pasveikti neįmanoma. Tačiau kaip tai suvaldyti ir džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu?
Dieta – vienas svarbiausių faktorių gydant cukrinį diabetą. Valgyti reikia maždaug tuo pačiu laiku, paskirstant maistą 5-6 kartus per dieną. Būtina vengti gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galima naudoti dirbtinius saldiklius. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių. Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto – tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virškinimo trakto.
Fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus šios ligos gydymo veiksnys. Fiziškai dirbdami raumenys sudegina didelį kiekį gliukozės ir padidina raumenų ląstelių jautrumą insulinui.
Medikamentinis gydymas skiriamas geriamais vaistais arba insulino injekcijomis į paodę. Kokį vaistą pasirinkti sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į cukrinio diabeto komplikacijas, gretutines ligas, gliukozės kiekio kraujyje svyravimus. Insulinas būtinas sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu.
Jis skiriamas ligoniui visą gyvenimą. 2 tipo cukrinis diabetas gydomas insulinu tik tuomet, kai tabletėmis nebepavyksta kontroliuoti gliukozės kiekio kraujyje ar išsivysto sunkios komplikacijos. Paciento mokymas – svarbi sudėtinė cukrinio diabeto gydymo dalis, nes tik gerai žinant savo ligos ypatumus galima pasiekti džiuginančių rezultatų.
Kaip suvaldyti šį grėsmingai didėjantį sergančiųjų skaičių?
Labai svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonės, turintys padidėjusią riziką (nutukę, giminėje turintys sergančių cukriniu diabetu, moterys, gimdžiusios daugiau nei 4 kg svorio vaikus), profilaktiškai turėtų tikrintis gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi cukrinio diabeto profilaktikos veiksniai.
Ligita Šoliūnienė
