Lietuva seka ir analizuoja sergamumo gripu epidemiologinę situaciją bei taiko visas Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomenduojamas priemones. Atsižvelgdamas į didėjantį sergamumą gripu šalyje ir į pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigų antivirusinių vaistų poreikius sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys iš sukaupto Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės rezervo 256 asmens sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstė 47 670 pakuočių antivirusinių vaistų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje nustatyti pirmieji 2 šio sezono mirties nuo gripo A(H1N1) atvejai. Abu pacientai sirgo sunkiomis lėtinėmis ligomis. Susirgimai gripu sukėlė pavojingas gyvybei komplikacijas. Paskutiniąją praėjusių metų savaitę 10 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 47,9 susirgimai gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija skelbiama, kai serga 100 iš 10 tūkstančių gyventojų.
Lietuva Valstybės medicinos rezerve turi sukaupusi daugiau nei 220 000 pakuočių antivirusinių vaistų, pakankamą antibiotikų, medicinos pagalbos priemonių ir medicinos įrangos, kurie skirti gripui ir jo komplikacijoms gydyti, taip pat asmeninių apsaugos priemonių, kurių reikia asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, tiesiogiai teikiantiems paslaugas ligoniams, sergantiems gripu, apsaugoti.
Praėjusių metų pabaigoje iš 100 000 už valstybės lėšas įsigytų vakcinų skiepijimui nuo gripo dozių, jau panaudota 90 proc., t.y. pasiskiepijo net 88 000 žmonių, priklausančių rizikos grupėms –sergantiesiems lėtinėmis širdies-kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, gyvenantiems socialinės slaugos ir globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms. Savo lėšomis Lietuvoje per praėjusių metų spalio, lapkričio mėnesius nuo gripo pasiskiepijo dar 83 365 asmenys.
Remiantis pastarųjų savaičių duomenims, kol kas tik 6-se Europos šalyse (Belgija, Estija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė) stebimas didėjantis sergamumas gripu ir ŪVKTI. Itin nepalanki epidemiologinė situacija yra susiklosčiusi Jungtinėje Karalystėje. Šioje šalyje nuo gruodžio mėnesio pradžios nors ir buvo žemas sergamumas gripu, tačiau pradėjo daugėti sunkių gripo ligos atvejų. Susiklosčiusi situacija panaši į 2009–2010 m. pandeminį laikotarpį, tačiau skiriasi nuo prieš tai buvusio (2008–2009 m.) gripo sezono, kadangi dauguma žmonių serga lengva ar besimptome gripo ligos forma, tačiau kai kuriems išsivysto itin
A (H1N1) virusas, kuris sukėlė 2009 metų pandemiją, šį sezoną dominuoja Europoje ir kai kuriose šalyse jau pasireiškia protrūkiais. Ekspertų nuomone, kol kas gripo sezonas Europoje yra panašus į 2010 m. gripo sezoną Pietų pusrutulyje (pvz. Naujoji Zelandija), nes kol kas cirkuliuoja pandeminis A(H1N1) gripo virusas, tačiau skiriasi nuo Šiaurės Amerikos ir Azijos, kur kol kas dominuoja A(H3N2).
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninis biuras informuoja, kad šį gripo sezoną pasaulyje cirkuliuoja trys sezoninio gripo virusai, tarp jų – ir pandeminis A (H1N1). Pabrėžiama, jog visi trys virusai įeina į 2010-2011 m. Šiaurės pusrutuliui rekomenduojamos sezoninės gripo vakcinos sudėtį. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims didinti sezoninės vakcinacijos apimtis rizikos grupių asmenims – ypač raginama atkreipti dėmesį į nėščiųjų bei lėtinėmis ligomis sergančiųjų asmenų vakcinaciją nuo gripo.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos informacija
