Lietuvos gyventojai mano, kad diskriminacija tautybės, religijos, neįgalumo ar seksualinės orientacijos pagrindu šalyje yra mažai paplitusi, rodo naujas tyrimas.
Jis atskleidžia, kad lietuviai, lyginant su kai kurių Vakarų Europos valstybių gyventojais, gimtojoje šalyje mato nedaug įvairaus nepakantumo apraiškų, rodo nauja Eurobarometro apklausa.
Šios apklausos duomenimis, 65 proc. Lietuvos gyventojų sakė, kad diskriminacija tautybės pagrindu šalyje yra reta, 11 proc. teigė, kad ji neegzistuoja. 15 proc. respondentų minėjo, kad diskriminacija tautybės pagrindu yra paplitusi. Tai pats mažiausias rodiklis šiuo klausimu visoje ES.
Latvijoje manančių, jog diskriminacija dėl tautybės paplitusi, yra 19 proc., reta – 56 proc., neegzistuojanti – 16 proc. Estijos respondentų atsakymai pasiskirstė taip: 29 proc. – diskriminacija paplitusi, 57 proc. – reta, 9 proc. – neegzistuojanti.
Daugiausia diskriminacijos dėltautybės savo šalyje sakė matantys apklausti Švedijos, Prancūzijos, Graikijos, Vengrijos, Suomijos ir Nyderlandų gyventojai.
Pasiteiravus Lietuvos respondentų nuomonės apie diskriminaciją dėl neįgalumo, 33 proc. sakė, jog ji labai paplitusi. ES vidurkis šiuo aspektu siekia 40 procentų. 52 proc. lietuvių sakė, kad neįgaliųjų diskriminavimas – retas reiškinys, 8 proc. teigė, jog jis neegzistuoja.
Latvijoje ir Estijoje apklaustieji atsakė taip: 37 proc. ir 39 proc. – jog diskriminacija šiuo atžvilgiu paplitusi, 44 proc. ir 50 proc. – kad ji reta, 11 proc. ir 6 proc. – kad ji neegzistuoja.
Į klausimą dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu 28 proc. Lietuvos gyventojų sakė, kad tai paplitęs reiškinys. ES vidurkis – 50 proc. Tačiau dauguma (50 proc.) respondentų teigė, kad tokia diskriminacija reta, 10 proc. teigė, kad ji neegzistuoja.
Latvijoje diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos įžvelgė 18 proc. šios šalies gyventojų, 50 proc. manė, kad tai retas, 18 proc. – kad neegzistuojantis reiškinys. Estijos respondentų atsakymai pasiskirstė taip: 26 proc. teigė, kad gėjų ir lesbiečių diskriminacija paplitusi, 53 proc. – reta, 10 proc. – jos nėra.
Daugiausia diskriminacijos šiuo atžvilgiu savo šalyse įžvelgė Italijos, Graikijos, Kipro, Portugalijos ir Prancūzijos gyventojai.
Lietuviai buvo tarp tų europiečių, kurie savo šalyje mato mažai diskriminacijos religijos pagrindu. 9 proc. sakė, jog diskriminacija šiuo pagrindu labai paplitusi, 66 proc. sakė, kad ji reta, 17 proc. teigė, kad ji neegzistuoja. Tuo metu apklausa rodo, jog vidutiniškai 33 proc. europiečių mano, kad tai plačiai paplitęs reiškinys.
Latvijoje ir Estijoje atsakymai dėl diskriminacijos religiniu pagrindu pasiskirstė taip: 7 proc. ir 14 proc. respondentų teigė, kad diskriminacija paplitusi, 56 proc. ir 68 proc. minėjo, kad ji reta, 28 proc. ir 12 proc. sakė, jog ji neegzistuoja.
Didžiausią religinės diskriminacijos paplitimą savo šalyse įžvelgė Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Nyderlandų, Danijos ir Italijos gyventojai.
Artimiausias ES vidurkiui Lietuvos respondentų vertinimas buvo atsakant į klausimą apie diskriminaciją dėl amžiaus sulaukus 55 metų ir vyresnio amžiaus. 31 proc. apklaustųjų teigė, kad diskriminacija 55 metų ir vyresnių žmonių atžvilgiu yra paplitusi, ES vidurkis – 32 procentai. Daugiau kaip pusė (52 proc.) atsakiusių lietuvių teigė, kadtai retas, 12 proc. – kad neegzistuojantis reiškinys.
Latvijoje vyresnio paplitusią amžiaus žmonių diskriminaciją įžvelgė 29 proc., Estijoje – 27 proc. respondentų.
Apklaustųjų vertinimu, labiausiai tokio tipo diskriminacija paplitusi Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.
Diskriminacija dėl lyties paplitusiu reiškiniu įvardijo po 14 proc. respondentų Lietuvoje ir Estijoje, 11 proc. – Latvijoje.
ES vidurkis 21 procentų. Daugiausiai respondentų, laikančių diskriminaciją dėl lyties paplitusia, buvo Italijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje.
Apklausa atlikta birželio 2-17 dienomis, jos metu 27 ES šalyse apklausta 26,6 tūkst. žmonių, sulaukusių 15 metų. ir vyresnių.
