Lietuvos galimybės 2015 metais įsivesti eurą priklausys nuo to, ar Lietuvai pavyks įgyvendinti Mastrichto kriterijų dėl biudžeto deficito, tuo tarpu infliacijos grėsmė yra gerokai sumažėjusi, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
“Manau, kad tikimybė turėti eurą labai didelė, bet vienas žingsnis šiuo metu yra kertinis – 2014 metų biudžeto projektas. Iš esmės nuo to priklauso, ar Lietuva perlips Mastrichto kriterijų dėl biudžeto deficito”, – interviu savaitraščiui “Veidas” sakė I.Šimonytė.
Anot jos, infliacijos grėsmė, dėl kurios Lietuvai nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje, šiuo metu yra gerokai sumažėjusi. Importuojamų energetikos išteklių ir maisto produktų tarptautinės kainos šiuo metu yra palankios Lietuvai, vidinės infliacijos, kurią skatintų didėjanti paklausa, taip pat nėra.
“Vadinasi, infliacijos perspektyva atrodo gana dėkinga, todėl iš esmės pagrindinis klausimas – kaip atrodys kitų metų biudžeto deficitas. Nuo jo ir priklausys, ar 2015 metais mes galime turėti eurą. Čia, aišku, viskas Vyriausybės ir Seimo rankose”, – teigė I.Šimonytė.
Šiuo metu eurą turi 17 iš 28 ES šalių, Lietuva siekia eurą įsivesti 2015 metais. Tam, kad galėtų įstoti į eurozoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos.
