(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

2010 m. pabaigoje atliktas tyrimas “Lietuvos finansų anatomija” atskleidė, kad net pusė vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų savo finansinę padėtį vertina prasčiau nei tuo pačiu metu pernai. Tuo tarpu pagerėjimą jaučia vos dešimtadalis.

Antra vertus, vertindami ateities perspektyvą, tyrimo dalyviai buvo optimistiškesni – kad situacija per artimiausius metus pagerės arba nepasikeis, mano daugiau nei 60 proc. apklaustųjų. Pesimistiškai savo finansines perspektyvas vertina gerokai mažiau, apie 20 proc. respondentų. Praėjusių metų pabaigoje dėl savo finansų dažniausiai geriau jautėsi vyrai, vadovaujančias pareigas užimantys asmenys ir studentai, blogiau – moterys, provincijos gyventojai.

Tyrimu “Lietuvos finansų anatomija” norėta išsiaiškinti, kaip po ekonominės krizės gyvena gyvybingiausia visuomenės dalis, kurios uždirbamų pajamų pakanka ne tik būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pasak tyrimų agentūros SIC tyrimų strategijų vadovės Rūtos Gaudiešienės, pagal vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių žmonių nuotaikas galima numatyti vartojimo atsigavimo tendencijas ekonominiam sunkmečiui pasibaigus. Tyrimą, bendradarbiaudamos su Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros specialistais, atliko trys agentūros: tyrimų – SIC, komunikacijos konsultacijų – “VRP | Hill & Knowlton” ir reklamos – “Box”.

R. Gaudiešienės teigimu, vyraujantį gyventojų nusiteikimą būtų galima pavadinti “tyliu optimizmu”, kai besitęsiant sudėtingesnei situacijai kantriai tikimasi pagerėjimo. Tą atspindi ir didėjantis gyventojų atvirumas rizikai. Nepaisant prasto dabartinės finansinės situacijos vertinimo, beveik kas antras respondentas sako, kad būtų linkęs priimti rizikingesnius finansinius sprendimus.

“Nors šiuo metu žmonės, spręsdami finansinius klausimus, yra itin atsargūs ir orientuoti į saugumą, tačiau jie demonstruoja atvirumą rizikingesnėms priemonėms. Tai nereiškia ketinimų ryžtis nesaugiems finansiniams sprendimams, pavyzdžiui paimti didelę paskolą. Greičiau tai atspindi, kad investavimo sprendimai neišbraukti iš gyventojų finansinių planų, o tik atidėti tolimesnei ateičiai”, – sako agentūros SIC tyrimų strategijų vadovė. .

Tyrimas taip pat parodė, kad per 2010 metus gyventojų emocinis požiūris į savo finansinę situaciją beveik nepasikeitė. Didžiajai daliai – 41 proc. – gyventojų kaip ir pernai paslaugų ir prekių kainos bei jų pačių finansinės galimybės tebekelia įtampą. Nežymiai sumažėjo pažeidžiamiausios grupės – “panikuojančiųjų” – dalis (nuo 24 iki 21 proc.). Absoliučiai ramūs dėl savo finansinės situacijos jaučiasi 9 proc. respondentų.

“Nerimas dėl išlaidų ir nesaugumo jausmas skatina gyventojus rimtai galvoti apie taupymą. Tai reiškia, kad artimiausiu metu, net ir esant palankesnėms ekonominėms sąlygoms, vartojimas sparčiau nedidės”, –tendencijas atskleidė R. Gaudiešienė. Specialistė atkreipia dėmesį į absoliučios daugumos apklaustųjų nuomonę, kad šiandien svarbu taupyti: net 81 proc. respondentų teigia tą darantys jau dabar. Pagrindinis taupymo tikslas – ne papildomų prekių ar paslaugų įsigijimas, bet finansinio saugumo ateityje užtikrinimas, tai yra kaupimas “juodai dienai” (67 proc.). Kiti tikslai – sveikata ir vaikų mokslas. Tarp nebūtinųjų išlaidų, kurioms gyventojai dažniausiai taupo, yra kelionės ir pomėgiai. Vidutiniškai per mėnesį taupymui skiriama 150–200 litų.

Tyrimas atskleidžia, kad žmonėms svarbu pasilikti galimybę esant reikalui kuo greičiau pasiekti savo pinigus, todėl lėšų kaupimui jie renkasi konservatyvius taupymo būdus: einamąją banko sąskaitą, terminuotąjį indėlį arba grynuosius pinigus tiesiog laiko namuose. Tik šiais trimis taupymo būdais apsiribotų 95 proc. tyrimo dalyvių. Taupymas investuojant pinigus bankų paslaugų pagalba, tai yra renkantis investicinį draudimą, antros ar trečios pakopos pensijos fondus, investicijas į obligacijas ar akcijas, trečdaliui respondentų yra priimtinas, nors ir ne pirmaeilis būdas.

Agentūros “VRP | Hill & Knowlton” direktoriaus Mindaugo Ardišausko teigimu, sunkmetis neišvengiamai pakeitė ne tik finansines gyventojų nuostatas, bet ir santykį su bankais. “Pastaruoju metu vis labiau jaučiamas poreikis teisingam ir atsakingam banko elgesiui – atviram informavimui apie paslaugos galimą riziką, naudą ar jos stoką. Vertindami bankų sąžiningumą, gyventojai demonstruoja didėjantį pasitikėjimą šiomis finansų institucijomis. Jei prieš metus palankiai sąžiningumą vertinančiųjų vidurkis buvo 46 proc., tai dabar šis rodiklis pakilo iki 51 procento. Palyginimui telekomunikacijų sektoriaus rodiklis – 50 procentų”, – teigia komunikacijos konsultantas.

Tyrimo iniciatoriai pastebi, kad didžioji dalis gyventojų turi ribotą išmanymą apie bankų paslaugas ir aktyviai jomis nesidomi, tačiau priimdami finansinius sprendimus tikisi, kad visą atsakomybę prisiims pats bankas. “Bankams teks didesnis iššūkis prisivilioti naują klientą, nes šis atsargiau žiūrės į pasiūlymą, o ir patys bankai lengva ranka jų nedalins. Pasikeis ne tik bankų komunikacijos tonas, kuris taps kur kas ramesnis bei labiau partneriškas, keisis ir pačių reklamuojamų bankinių paslaugų turinys. Bankai aktyviau ragins naudotis kasdienėmis paslaugomis, saugesniais finansiniais instrumentais. Be abejonės, būsto paskolos taip pat liks labiausiai reklamuojamųjų paslaugų “topuose”, nes tai ilgalaikes banko pajamas garantuojantis produktas”, – kalba reklamos agentūros “Box” direktorius Arnas Grigaliūnas.

Bendrą polinkį tikėtis pagalbos iš šalies atspindi ir gyventojų vertybinių prioritetų analizė. Vyraujančias asmenines vertybes matuojanti tyrimo dalis remiasi plačiai naudojamu Shalom H. Schwartz modeliu. Beveik kas antram Lietuvos gyventojui būdingas prisitaikymas prie aplinkybių, konservatyvumas ir pagalba silpniesiems. Saugaus gyvenimo ypač nori vyresnio amžiaus žmonės, regionų gyventojai. Saugumo užtikrinimo jie tikisi iš išorės – valstybės, kitų institucijų. Šiai gyventojų daliai svetima ir bet kokia rizika finansų srityje. “Minėti bruožai ekonominio sunkmečio ar kitokių sukrėtimų visuomenėje laikotarpiais sustiprėja beveik visuose segmentuose, tačiau socialiai labiau pažeidžiamos gyventojų grupės tikisi didesnės paramos iš išorės”, − pastebi VU Marketingo katedros vedėjas Sigitas Urbonavičius.

2010 m. pabaigoje vykdytas tyrimas “Lietuvos finansų anatomija” – tai prieš porą metų atlikto platesnio tyrimo “Lietuvos anatomija” tęsinys. Atliekant tyrimą buvo apklausiamas 1000 Lietuvos gyventojų, disponuojančių vidutinėmis ir aukštesnėmis pajamomis (daugiau kaip 500 lt vienam šeimos nariui), kurių amžius nuo 20 iki 65 metų. Šiame tyrime analizuojami ekonomiškai gyvybingiausios Lietuvos visuomenės dalies finansų tvarkymo įpročiai, finansiniai prioritetai pagal gyventojų vertybes, gyvenimo būdą, emocinį būvį.

Sponsored video

Taip pat skaitykite: