Higienos institutas kartu su miestų ir rajonų savivaldybių visuomenės sveikatos biurais 2010 m. atliko „Mokinių vykimo į mokyklą ir grįžimo iš jos saugos tyrimą“ ir nustatė, kad daugumos mokyklų išorinė aplinka yra pritaikyta saugiam mokinių atvykimui į mokyklą ir grįžimui iš jos, tačiau dalis mokinių jaučiasi nesaugūs atkarpoje, vykstant nuo namų link mokyklos ar grįžtant iš jos, dėl galimo užpuolimo, intensyvaus eismo gatvėje bei galimų patyčių.
„Įsibėgėjant mokslo metams norėtumėme atkreipti vaikų, jų tėvelių, švietimo darbuotojų, mokyklų ir savivaldybių administracijų bei visuomenės dėmesį į mokinių vykimo į mokyklas ir grįžimo iš jos saugą, nes vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų Lietuvoje yra labai didelis“, – kalbėjo Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro ir šio tyrimo koordinatorė Daiva Bėčienė.
Remiantis 2007 m. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatais, pagrindinė vaikų mirties priežastis pagal visas amžiaus grupes yra transporto įvykiai (38 proc.).
Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis Europos Sąjungos šalyse šios priežastys 0 – 15 metų vaikų grupėse sudaro 26 proc. 2010 m. duomenimis Lietuvoje mirė 155 1–17 metų amžiaus vaikai. Daugiausiai berniukų (51,9 proc.) ir mergaičių (43,1 proc.) mirė nuo išorinių mirties priežasčių.
„Šiuo Higienos instituto kartu su miestų ir rajonų savivaldybių visuomenės sveikatos biurais atliktu tyrimu buvo siekta įvertinti, ar išorinė mokyklų aplinka, organizuotas pavėžėjimas užtikrina galimybę saugiai mokiniui pasiekti mokyklą, ar saugiai jaučiasi patys mokiniai vykdami į mokyklą ir grįždami iš jos.
Taip pat tyrimu buvo siekiama nustatyti rizikos veiksnius, įtakojančius nesaugų vykimą į mokyklą ir grįžimą iš jos“, – pristatė tyrimo koncepciją Daiva Bėčienė.
Tyrimą pagal Higienos instituto paruoštas anketas vykdė 22 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, aptarnaujantys 28 savivaldybes. Jame dalyvavo 3435 mokiniai, aprašyta 393 mokyklų aplinka.
„Tyrimas parodė, kad daugumos Lietuvos mokyklų išorinė aplinka yra pritaikyta saugiam mokinių atvykimui į mokyklą ir grįžimui iš jos.
Daugelio mokyklų teritorijos, šaligatviai, gatvės ir keliai mokyklų prieigose yra apšviesti tamsiu paros metu. Matomumas sankryžose, perėjose šalia mokyklų yra pakankamas, tačiau kai kurių mokyklų teritorijos prieigose matomumą mažina automobiliai, želdiniai, tvoros ir konteineriai.
Tiek miesto, tiek kaimo mokyklose yra registruojami vaikų sužeidimo atvejai. Miesto mokyklose nelaimingų atsitikimų užregistruota daugiau (23,2 proc.), negu kaimo (6,9 proc.)“, – kalbėjo D. Bėčienė.
Mokinių apklausa parodė, kad dauguma (50,4 proc.) jų į mokyklą vyksta pėsčiomis. Dalį moksleivių (20,7 proc.) į mokyklą veža tėvai ar globėjai, 12,6 proc. – važiuoja geltonuoju / mokykliniu autobusu, 10,7 proc. – vietinio susisiekimo transportu, 4,1 proc. – tarpmiestiniu autobusu. O mokinių vykstančių į mokyklą dviračiais ar mopedais (motoroleriais) yra labai maža dalis, viso 1,4 proc.
Trečdalis visų klasių (29,9 proc.) mokinių vykdami į mokyklą buvo lengvai susižeidę (dėl sužeidimo nereikėjo kreiptis į medikus). Nemaža dalis mokinių (11,2-18,4 proc.) patyrė bendraamžių ar vyresniųjų mokinių patyčias, penktadalį (21,8 proc.) trečių, penktų ir devintų klasių mokinių pakeliui į mokyklą ar iš jos užpuolė ar išgąsdino šuo.
„Dauguma mokinių (84,6 proc.) vykdami į mokyklą jaučiasi gerai ir saugiai, tačiau 5,3 proc. yra nesaugūs dėl galimo užpuolimo, 5,2 proc. – dėl intensyvaus eismo gatvėje, 4,3 proc. – dėl galimų patyčių. Lyginant 3, 5 ir 9 klasių mokinius, mažiausiai saugūs jaučiasi trečių klasių mokiniai“, – komentavo tyrimo rezultatus D. Bėčienė.
Tyrimo metu taip pat nustatyti pagrindiniai rizikos veiksniai, mažinantys mokinių saugą. Tai – atšvaitų, dviratininko liemenių ir šalmų nedėvėjimas, nekonstruktyvus laiko leidimas laukiant autobuso, grūstys autobusuose ir kt.
„Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, rekomenduojama ne tik tobulinti teisinę bazę, bet ir inicijuoti įvairias mokinių saugą didinančias priemones savivaldybės, mokyklos lygmenyje, pavyzdžiui: atšvaitų nešiojimą, tėvų informavimą, mokinių pavėžėjimo mokykliniais autobusais optimizavimą, vaikų užimtumą mokyklose ir pan.“ – kalbėjo tyrimo koordinatorė, Higienos instituto vyr. specialistė Daiva Bėčienė.
Tyrimo vykdytojai tikisi, kad šio tyrimo rezultatai padės planuoti tiek prevencines, tiek savivaldos lygmenyje įvairias programas, ieškant racionalių ir efektyvių būdų užtikrinti bei gerinti mokinių vykimo į mokyklas ir grįžimo iš jų saugą.
Su tyrimo ataskaitą galima susipažinti Higienos instituto internetiniame tinklalapyje www.hi.lt „Veikla“ => „Projektai“ => „Užsakomosios studijos“.
Higienos instituto informacija
