2010 m. Europos mokėjimų indekso tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius 12 mėnesių nuostoliai dėl vėluojančių atsiskaitymų padidėjo 9%.
Lietuvos verslas, per pastaruosius 12 mėnesių, dėl vėluojančių atsiskaitymų patyrė per 3232 milijonų litų nuostolių. Nuostoliai palyginus su praėjusiais metais išaugo nuo 3,3% ik 3,6% .
Verslo pasitikėjimas Lietuvoje yra mažas – vos 11% verslininkų tikisi, kad per kitus 12 mėnesių sąlygos pagerės.
51% Lietuvos verslininkų teigia, kad jie nėra tikri, ar po recesijos gaus reikiamą paramą iš bankų.
Nurašytinų skolų Europoje per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo 30 milijardų eurų. Šiandien 2,6% visų sandorių Europoje yra nurašyti, palyginus su 2,4% 2009 m.
Jeigu visi Europos verslininkai, valstybinės institucijos ir vartotojai apmokėtų visas savo sąskaitas, šie pinigai, kurie būtų sutaupyti iš nurašytų blogų skolų, sudarytų 300 milijardų eurų injekciją verslui visoje Europos Sąjungoje.
Verslo pasitikėjimas Europoje yra žemas; tik 10% Europos verslininkų tikis, kad per kitus 12 mėnesių sąlygos pagerės.
52% Europos verslininkų teigia, kad jie nėra tikri, ar po recesijos gaus reikiamą paramą iš bankų.
Rytoj Briuselyje bus pristatyti tyrimo, kurį atliko kredito valymo paslaugų įmonė Intrum Justitia, rezultatai.Pagal šiuos rezultatus Lietuvoje nurašytos skolos – pinigai, kurie turi būti, tačiau nebuvo sumokėti verslui – pasiekė rekordinį 936 milijonų eurų lygį. Tai sudaro 2009 m. užregistruoto lygio 9% padidėjimą – nuo 3,3% iki 3,6%.
Šeštasis Intrum Justitia kasmetinis Europos mokėjimų indekso tyrimas, atliekamas apklausiant daugiau nei 6000 Europos verslininkų, taip pat atskleidė, kad nepaisant kalbų apie atsigavimo “daigus”, Lietuvoje verslo pasitikėjimas yra mažas – tik 11% procentų verslininkų tikisi prekybos sąlygos pagerėjimo per kitus 12 mėnesių, o 51% Lietuvos organizacijų nesitiki, kad po recesijos gaus reikiamą paramą iš bankų.
„Daugelis Europos vyriausybių bando palaikyti ekonomikas grynųjų pinigų injekcijomis, todėl šis 936 milijonų eurų nuostolis tikrai kelia nerimą”, teigia Lars Wollung, Intrum Justitia vykdantysis direktorius. „Ypač neramu dėl to, kad nemokumas bei nepasitikėjimas dėl gerėjančių sąlygų ateinančiais mėnesiais sudavė labai skaudų smūgį vidutinių ir mažų įmonių rinkai. Bankai ir toliau vykdo atsargią skolinimo politiką, todėl apgalvotas grynųjų pinigų valdymas apimantis ryžtinus veiksmus susidūrus su vėluojančiais mokėjimais ar nemokėjimais – yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti daugelio Europos mažų ir vidutinių įmonių išlikimą.”
Europos mokėjimų indeksas taip pat atskleidė, kad daugiau nei 80% Lietuvos verslininkų neseniai peržiūrėtos Europos vėluojančių mokėjimų direktyvos, skirtos vartotojų mokėjimų klausimams, praplėtimas ženkliai pagerintų jų verslo sąlygas.
„Palaikydami verslininkų prašymą praplėsti direktyvą, manome, kad peržiūrėta direktyva, skirta spręsti verslininkų ir valstybinių institucijų reikalus, turėtų būti veiksmingesnė”, teigia Wollung. “Pagal įstatymus verslininkai turi teisę reikalauti kompensacijos už vėluojančius mokėjimus, tačiau mes manome, kad verslininkai turi būti įpareigoti siekti šių kompensacijų. Nepaliekat kreditoriams kitos išeities kaip tik mokėti teisiškai paskirtus vėluojančio atsiskaitymo mokesčius, būtų eliminuota didžiausia daugelio smulkių verslininkų baimė – prarasti vertingą prekybos partnerį.”
Daugiau: faktoringo paslaugos
