Šiais metais pažymime lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines, šia proga 2011-ieji paskelbti Čiurlionio metais.
Garsiam talentui pagerbti vyksta daug renginių. Tarptautinio kultūros programų centro kvietimu Lietuvoje viešėjo grupė radijo žurnalistų, kurių užduotis – perduoti pasauliui žinią apie tai, ką kūrė Lietuvoje gimęs kompozitorius ir dailininkas.
Bodil Maroni Jensen iš Norvegijos radijo muzikos redakcijos, Danijos nacionalinio radijo muzikos redakcijos žurnalistas Frankas Jensenas, Austrijos radijo stoties ORF Radio žurnalistė Alexandra Faber, Gordana Krpan iš Kroatijos radijo ir Frederike Westerhaus iš Bremeno radijo buvo pateikta išsami programa tyrimams.
Juk praeitą savaitę vyko ne tik Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, bet ir tarptautinė tarpdisciplininė konferencija „M. K. Čiurlionis (1875–1911): jo ir mūsų laikas“, kurioje pranešimus skaitė 45 muzikologai, menotyrininkai, dailėtyrininkai, filosofai iš dvylikos šalių.
Taip pat žurnalistai lankėsi menininko memorialiniame muziejuje Druskininkuose bei Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune. Kokius įspūdžius apie Čiurlionį ir Lietuvą išsivežė Vakarų šalių radijo atstovai?
Norvegei Bodil Maroni Jensen iš Oslo susidarė įspūdis, kad M. K. Čiurlionio 100-ąsias mirties metines pažymime labai rimtai.
„Man asmeniškai labai svarbu atvykti ir sužinoti, patirti, todėl manau, kad mus daug ko išmokėte, padėjote įsigilinti į medžiagą. Tai mus įpareigoja atsakyti tuo pačiu – gerai parengti savo pasakojimus grįžus namo.
Radijas vis dar turi išsaugojęs formatą tokioms istorijoms (spaudoje tai būtų apžvelgta trumpai, vienu straipsniu): mes dar turime ilgas temines programas. Lietuvių muzika, Čiurlionis, šiuolaikinė muzika po Čiurlionio…“ – sako Bodil Maroni Jensen.
Ji atrado paralelių tarp Čiurlionio ir Edvardo Griego, kuris taip pat naudojo liaudies muziką. Tokių paralelių, jos manymu, galima rasti daugelyje šalių. „Lietuvos istorija ypatinga, o kultūriškai angažuoti norvegai taip pat ja domisi. Todėl man taip pat norisi papasakoti apie tarpukarį, sovietmetį, Nepriklausomybės metus. Čiurlionio paminėjimas – tai kartu lietuviškos tapatybės refleksija“.
Viešnia iš Norvegijos pasigedo tik vieno – kritinės diskusijos apie Čiurlionio reikšmę. Lietuvoje tai – genijaus istorija, tačiau turėtų būti atvira erdvė ir kitiems argumentams, kitoms nuomonėms: „kritikos pasigendu ne negatyvia prasme – tiesiog stinga kito požiūrio,“ – svarsto Jensen.
Kroatė Gordana Krpan žavisi Lietuva kaip nuostabia šalimi, kurioje gyvena labai šilti žmonės: „Čia gera būti. Dabar matau, kad M. K. Čiurlionis yra itin reikšmingas Lietuvos kultūrai, bet labai svarbu jį pristatyti ir užsienyje.
Manau, tuo tikslu yra gerai padirbėta. Tačiau dar lieka daug kitų būdų tai padaryti. Galbūt reikėtų organizuoti jo darbų parodas kituose kraštuose, groti jo muziką. Jis trumpai gyveno, tačiau tai, ką sukūrė, turi būti labiau paviešinta“.
Konferencija, vykusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, žurnalistei pasirodė uždaroka, pernelyg specializuota. Jai įsiminė viešnagės Druskininkuose ir Kaune, kur ji susidarė pilną Čiurlionio kūrybos ir jo gyvenamos aplinkos vaizdą. Konkurse girdėjo skambant jo muziką.
Austrijos radijo stoties ORF Radio žurnalistės Alexandros Faber teigimu, Austrijoje M. K. Čiurlionis yra nežinomas, todėl jai visa tai buvo netyrinėtas laukas. „Lietuvoje gyveno toks talentas, visiškai nežinomas platesniame pasaulyje.
Būdami Druskininkuose ir Kaune matėme ir gamtovaizdį, kur jis gimė ir gyveno, kur ieškojo įkvėpimo. Žurnalistams pajusti ir pamatyti, iš kur jis atėjęs, labai svarbu. Mums buvo pateikta visa dėlionė, ir dabar galime sukomponuoti šio didžio menininko portretą.“ Austrijos radijo klausytojas apie Rytų Europos šalis žino labai mažai, todėl, viešnios manymu, tai gera proga pažinti Lietuvos kultūros tradiciją.
Tarptautinių kultūros programų centro informacija
