Iš areštinės į laisvę nuteistąjį paleidusiam Marijampolės policijos areštinės viršininkui R.M. gresia netekti laisvės iki penkerių metų – pareigūnai baigė tirti jo bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nuo teismo nuosprendžio besislapstęs T.R. šių metų gegužės 29-ąją buvo sulaikytas ir atvežtas į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, iš kurios tą patį vakarą minėto komisariato viršininko R.M. iniciatyva buvo paleistas namo. Įareštinę ieškotą marijampolietį T.R. atvežė policijos pareigūnai. Vyriškis buvo nuteistas realia dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme už pasikėsinimą sukčiauti.
Pasak Kauno apygardos prokuratūros pranešimo, įtariamuoju apklaustas areštinės viršininkas R.M. aiškino, jog tądien areštinėje laisvų vietų nebuvo, be to, nebuvo galimybės nuteistąjį išvežti į Lukiškių tardymo izoliatorių ar kitas areštines, todėl priėmė sprendimą jį paleisti ir nurodė į policijos komisariatą ateiti po savaitės.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Audrius Meilutis sakė, kad ikiteisminio tyrimo metu R.M. neprisipažino padaręs minėtą nusikalstamą veiką, tačiau tyrimo metu pavyko surinkti pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. M. galimai įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. R.M. viršijo jam suteiktus įgaliojimus, kai į laisvę paleido pareigūnų sulaikytą marijampolietį T.R., nuteistą realia laisvės atėmimo bausme.
Prokuroro surašytame kaltinamajame akte nurodoma, kad R.M., atsisakydamas į areštinę uždaryti nuteistąjį, šiurkščiai diskreditavo policijos, kaip pagrindinės teisėsaugos institucijos autoritetą ir prestižą.
“Ikiteisminio tyrimo metu taip pat gauta informacijos, kad panaši imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujanti praktika Marijampolės apskrities VPK areštinėje galėjo būti toleruojama ir anksčiau, tad tokia R. M. veika galėjo būti ir neatsitiktinė jo elgesio pasekmė, todėl itin svarbu atkreipti tiek visuomenės, tiek policijos vadovybės dėmesį į tokius įvykius ir nedelsiant imtis priemonių informacijai patikrinti bei užkirsti kelią tolimesniam neteisėtam elgesiui kitose teisėsaugos įstaigose”, – sakė A.Meilutis.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ar viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
