Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEK) pirmininkei Dianai Korsakaitei išsiuntė laišką, kuriame atkreipiamas dėmesys į UAB „Kauno termofikacijos elektrinės“ (KTE) uždirbamą pelną ir jos teikiamos šilumos kainą.
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis UAB „Kauno termofikacinės elektrinės“ grynasis pelnas per 2009 metus sudarė 25,726 mln. litų. Tuo tarpu 2008 metais pelnas buvo tik 437 tūkst. litų.
„Kauno energija“ Kauno miestui tiekiamos šilumos kaina yra didžiausia iš visų didžiųjų Lietuvos miestų. Mokesčių už šilumą ir karštą vandenį našta gula ant eilinių Kauno gyventojų – centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų. Kauno miesto savivaldybė gauna labai daug gyventojų prašymų, kuriuose pageidaujama atjungti savo gyvenamuosius būstus nuo centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginių“, – pažymėjo meras. A. Kupčinskas.
Pagrindinis Kauno miesto šilumos ir karšto vandens tiekėjas AB „Kauno energija“ iš Kauno termofikacijos elektrinės nuperka daugiau nei 90 proc. reikalingos šilumos. Sumažinus Kauno termofikacijos elektrinės šilumos gamybos kainą, būtų galima mažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą ir Kauno gyventojams.
Šilumos gamybos kainos dedamoji sudaro daugiau kaip 70 procentų galutinės AB „Kauno energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos.
„Prašome Valstybinės kainų ir energetikos komisiją ir jos pirmininkę įvertinti KTE gaunamą pelną, sprendžiant klausimą dėl KTE šilumos tiekėjui AB „Kauno energija“ parduodamos šilumos gamybos kainos pagrįstumo ir jos privalomo sumažinimo, atsižvelgiant į esamą situaciją“, – rašoma mero laiške.
Šilumos kaina susideda iš dviejų dalių: kintamoji dedamoji ir pastovioji kintamoji. Tiekiamos šilumos kainos iki 77 proc. sudaro kintamoji dedamoji – tai iš Kauno termofikacinės elektrinės, kurią valdo „Gazprom“, perkamos šilumos ir dujų kaina. Būtent ši kainos dalis (šiuo metu – 18,20 ct/kWh) yra viena didžiausių Lietuvoje. Tik penkiose savivaldybėse (Prienai, Joniškis, Druskininkai ir t.t.) šilumos gamintojai šilumą parduoda dar brangiau.
Likusieji 23 proc. – tai kainos pastovioji dedamoji dalis, kurią sudaro „Kauno energijos” šilumos tiekimo veiklos kaštai (tinklų priežiūra, remontai, trasų priežiūra ir pan.). Ji yra viena mažiausių Lietuvoje ir atspindi įmonės veiklos efektyvumą. Tik devyniose savivaldybėse ši dalis yra mažesnė nei Kaune.
2003 metais abejotinu sandoriu pardavus elektrinę, sutartyje buvo numatyta, jog „Kauno energija“ 15 metų privalės pirkti ne mažiau kaip 80 proc. prie Kauno integruoto tinklo prijungtų vartotojų per metus sunaudojamos šilumos.
„Ši sutartis yra kenksminga miestui ir primeta monopolinę situaciją iki 2018 metų. Todėl dabar esame ankstesnių galimai neskaidrių sprendimų įkaitai, ką atspindi ir privatizuotos įmonės šiandieniniai pelnai“, – sakė meras A. Kupčinskas
