K, Knizikevičiūtės asmeninio arch. nuotr.

Su kylančia dizainere ir išskirtinio stiliaus savininke Katrina Knizikevičiūte susitarėm susitikti Kauno nacionaliniame dramos teatre įsikūrusiame restorane ,,Chef‘s Lounge“.

Tokiu metu restoranas buvo tuščias, mus supo subtili teatro atmosfera, tad visiškai nieko netrukdomos galėjom maloniai pasišnekučiuoti apie madą ir ne tik. 

– Katrina – neįprastas vardas. Tokio Lietuvos gatvėse dažnai neišgirsi. Galbūt tėvai rinkdami vardą jau nujautė, jog už nepaprasto vardo slėpsis     nepaprasta asmenybė? Papasakok truputį apie savo vaikystę.

– Vardą man sugalvojo močiutė. Tuo metu šeima ilsėjosi prie jūros, buvau ką tik gimusi. Ji skaitė straipsnį, kad tuo metu pasaulyje gražiausia moterimi buvo pripažinta aktorė Catherine Deneuve. Taip ir gimė mano vardas. Mano vaikystė buvo tobula. Turiu mylinčius tėvus ir tikrai nuostabią šeimą. Turim daug tradicijų. Per šventes visada važiuojam prie jūros, žaidžiam įvairiausius žaidimus.

– Kaip ir kada Tavo gyvenime atsirado mada?

– Būtų sunku pasakyti tikslų laiką, nes ji visada buvo šalia. Ne tik mada, bet apskritai menas – klasika, dailė… Atrodo, kad gimiau dėl meno. Nuo pat vaikystės mama rengdavo mane gražiais rūbeliais. Turėjau Dior suknytę su tokiais mažais varpeliais ir visada lakstydama skambėdavau. Daug įtakos man padarė Juozas Statkevičius. Į vieną pirmųjų jo kolekcijų mane nusivedė mama. Sedėjau ir man tai buvo nuostabu – atrodo maža, bet paliko didžiulį įspūdį.

– Papasakok apie savo, kaip pradedančios dizainerės darbą.

– Savimi pasitikėti labiau pradėjau prieš du metus. Tada pagaliau išdrįsau žengti drąsų žingsnį savo gyvenimo svajonės link. Pradžioje dar svarsčiau apie mados žurnalistiką, nes ši profesija paprastesnė, tačiau jeigu jau renkiesi, tai geriau kopti kuo aukščiau ir siekti tų sunkių tikslų. Prieš metus pradėjau brandinti savo kolekcijos idėją. Siuvu, darau ir jau gegužės pirmą savaitę pristatysiu. Darysiu nedidelį renginuką, pačių rūbų nebus daug, bet  bus užtektinai, kad žmonės mane pažintų,  kad jiems būtų malonu.

– Kaip atrodys tavo kolekcija?

– Pagrindinės idėjos : medžioklė, karas, jausmai. Dažniausiai menininkus įkvėpia kančia, nelaiminga meilė. Bet kodėl visąlaik visi turi vaizduoti negatyvius dalykus? Tad tai bus mano jausmų medžioklė. Kiekvienas rūbas atskleis skirtingą jausmą.

– Kas tave įkvepia?

– Daug kas. Pasaulis, jausmai, istorija, žmonės.

– Tau teko prisiliesti ir prie kitos mados pasaulio pusės. Dirbai modeliu…

– Čia buvo nevykęs dalykas. Prieš tris metus mane kvietė įvairiausios modelių agentūros. Nuėjau į vieną, ten sako – nuo žandų svorio numesk, nuėjau į kitą – šiaip daug  kilogramų atsikratyk. Vienoje apsistojau, numečiau svorio, pasidarė blogai su sveikata, o jie prašė dar daugiau, todėl nusprendžiau kad man nereikia – galiu pati. Dabar bendradarbiauju su fotografais. Modeliu norėjau būti ir priėmiau pasiūlymus, kai kvietė tik todėl, kad pamatyčiau mados pasaulio užkulisius. O šiaip, jei jau negimiau juo būti, tai ir nereikia.

– Kaip susietum žodžius : vyrai ir mada?

– Pirmi žodžiai šovę į galvą : du nuostabūs dalykai ( juokiasi). Šiaip aš labai džiaugiuosi, šiais laikais vyrai ėmė labiau kreipti dėmesį į madą, rūpintis savimi.

– Sakoma, jog vyrai geresni dizaineriai…

– Aš ir pati anksčiau galvodavau, kad kaip blogai, jog aš moterimi gimiau. Kulinarai – vyrai, dizaineriai – vyrai. Kažkaip taip yra. Moterys dažnai būna vidutinybės, o vyrai arba ritasi labai žemai – bomžauja kampuose, arba valdo valstybes.

– Galbūt turi mėgiamą dizainerį, mados namus?

– Be abejonės Alexander McQueen. Jis toks unikalus. Jis didžiausias mano įkvėpėjas. Jo darbai tobuli.

– Kaip Lietuvos kūrėjai? Minėjai Juozą Statkevičių.

–  Jis vis dar man patinka, jis mane įkvėpia ne tiek savo darbais, nes man kiek kitoks stilius patinka, viskas ten subtilu, švelnu, man norisi agresijos, kiek sava asmenybe. Motyvuoja.

– Kaip vertini Kauno miesto madą, gatvės stilių?

– Tobulėjam. Bet kartais, o gal dar vis dėlto kiekvieną dieną dėl savo aprangos  susilaukiu patyčių. Nelabai smagu. Bet yra žmonių, kurie supranta ir aš juos labai gerbiu. Ai, nebūtumėm lietuviais.

– Pati sau siuviesi drabužius?

– Nelabai. Visai neseniai pradėjau siūti. O dabar visą laiką ir jėgas atiduodu kūrybai.

– Turi mylimiausią rūbą?

– Esu batų maniakė. Kolekcionuoju  batus. Bet šiaip, šiuo metu mano mylimiausias rūbas yra švarkas kurį pasiuvau savo kolekcijai. Esu jį pasikabinus ant veidrodžio ir kiekvieną kart praeidama jį  paglostau. Neapsakomai myliu.

– Ką reikia žinoti norint stilingai apsirengti?

– Iš tiesų, tai nesuprantu. Nežinau, ar kai kurie žmonės tiesiog nemoka apsirengti, ar jiems nerūpi, ar tiesiog nesistengia. Kiekvienas žmogus individualus, todėl ir prioritetai, įvairiausių dalykų svarba skiriasi.

– Kaip atrodo tavo įprastinė diena?

– Mano gyvenime rutinos nėra. Atsiranda vis kažkas naujo, netikėto, kas padaro dieną vis kitokią.

– Esi sakius, jog pilkoms masėms Lietuvoje yra lengviau gyventi, kodėl?

–  Todėl, kad jie tiesiog nesusilaukia jokių negatyvių komentarų. Man žeidžia širdį, tikrai labai nemalonu, kai eini gatvėje ir pradeda rėkti. Ir tikrai buvo nemalonių atvejų, kai jau atrodė kad prisikabins ir manyje pabus kaunietis su rėmu ir atstatytais kumščiais.

– Niekada negalvojai, kad , na , ir velniop..

– Ne. Esu sakiusi, kad naikinti save tokį, koks esi, būtent klausant ką sako nereikšmingi žmonės, yra nelaimingo asmens požymis.

– Būnant menininke, neabejotinai, viską jauti stipriau, jausmingiau, giliau… Kokiomis akimis matai pasaulį?

– Vakar kaip tik su draugu sedėjom balkone, žiūrėjom į žvaigždes ir apie tai kalbėjom. Aš  tikrai matau pasaulį taip, kaip aš pati jį susikuriu. Visų blogų emocijų ir blogų dalykų aš tiesiog neįsileidžiu, galbūt todėl kartais pratrūkstu greičiau, bet gyvenu pasaulyje kuris man atrodo žiauriai gražus, be negatyvių dalykų, kur tiesiog ignoruoju tą visą blogį.

– Friedrich Nietzsche kartą yra pasakęs : ,,Reikia chaoso sieloje, jog gimtų šokanti žvaigždė.“  Tavo sieloje, kai Tu kuri yra chaosas, ar kaip tik kūrybai reikia harmonijos ir ramybės?

– Dažniausiai emocijos yra viduje, užsisklendę, kaupiasi ir kaupiasi. Kai pradedu kurti, man jos po truputėlį nyksta. Tiesiog išeina. Įsivyrauja harmonija.

– Ar Tave įkvepia kinas? Galbūt turi vieną mylimiausią filmą

– ,, Keista Bendžamino Batono istorija” Pažiūrėjus šį filmą ėmiau labiau tikėt likimu. Kai man būna blogai, aš galvoju, jog viskas vyksta taip kaip ir turi būti. Ir kas dabar yra blogai – praeis. Nuraminu save.

– Ar skaitai? Turi mylimiausią autorių, knygą?

– Žinoma skaitau. ,,Ana Karenina“ man labai patiko. Patinka skaityti žmonių biografijas apie pasiektus darbus, gyvenimą. Iš dabartinių rašytojų patinka Paulo Coelho. Jo kūryba susijusi su kažkuo aukščiau – tu skaitai ir tave atpalaiduoja.

– Kokia tau labiausiai patikus biografija?

– Gabrielle Chanel, Edith Piaf.

– Ar svarbu skaityti knygas technologijų pasaulyje? Žmonės nebeskaito…

– Žinau, ir poto nukvanka. Knygos duoda naujų minčių. Dažnai tiesiog atsisėdu ir skaitinėju citatas, tai labai įkvepia.

– Kas tau yra moteriškumas?

– Elegancija. Subtilumas. Subtilumas ir aistra spinduliuojanti iš vidaus. Savęs gerbimas.

– Pabaigai, kokia ta Katrina? Trim žodžiais.

– Oho, kaip sunku ! Niekuomet nemokėjau savęs apibūdint. Galbūt dabar tu, po mano interviu, apibūdink mane trimis žodžiais? ( juokiasi)

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: