Pirmieji ekspozicijas muziejuje Kaune apžiūrės iškilmingo minėjimo svečiai. Planuojama, kad iškilmingame renginyje dalyvaus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius ir kiti garbūs svečiai.
Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune yra vienas seniausių šalies muziejų, pradėtas realiai kurti 1921 m. sausio 22 d. Tądien pasirašytas įsakymas kariuomenei Nr. 17 skelbė: “kuriamas Karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę”. Muziejui buvo skirta sena rusų cerkvė ir buvęs 111-ojo Dono pėstininkų pulko maniežas.
Tų pačių metų vasario 16 d. muziejus buvo iškilmingai atidarytas. Muziejų atidarė prezidentas Aleksandras Stulginskis, pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Iškilmėse dalyvavo daug svečių: Latvijos Steigiamojo Seimo delegacija, Kaune rezidavusių estų, italų, britų diplomatinių misijų atstovai, Steigiamojo Seimo, Vyriausybės nariai, kariuomenės, Kauno visuomenės atstovai.
Renkant muziejui eksponatus buvo kreiptasi į kariuomenę ir visuomenę. Pirmieji eksponatai buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai – 1919 metų gruodį iš bermontininkų atimtos rusiška ir vokiška patrankos, iš lenkų – prancūziška patranka “Jadzė”, trofėjinis austriškas karabinas, amerikinis “Winchester” šautuvas. Šie ir kiti eksponatai sudarė pirmąją muziejaus ekspoziciją.
1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, buvo pašventintas naujojo Karo muziejaus pastato kertinis akmuo ir muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Naujasis muziejaus pastatas, kuriame yra įsikūręs ir šių dienų Karo muziejus, buvo atidarytas 1936 m. vasario 16 d.
Sovietmečiu muziejus neteko nemažai tarpukariu surinktų eksponatų: kariuomenės pulkų vėliavų, albumų, nuotraukų ir kt. Muziejuje veikė Kauno valstybinis istorijos muziejus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990 m. sausio 29 d. muziejui sugrąžintas Vytauto Didžiojo vardas.
Nuo 2006 m. Krašto apsaugos ministerija iš Kultūros ministerijos perėmė muziejaus steigėjo teises.
Apie naująsias ekspozicijas
Ekspozicija “Karyba priešistoriniu laikotarpiu”
Priešistorinio laikotarpio ekspozicijoje – akmens amžiaus akmeniniai kovos kirviai, titnaginiai ietigaliai, titnaginių strėlių antgaliai, kauliniai durklai ir neolito pabaigos Žemaitiškės 1-osios gyvenvietės gynybinio įtvirtinimo maketas. Bronzos amžiaus karybą parodo įvairių tipų bronziniai kovos kirviai, ietigaliai ir tuo metu dar naudoti akmeniniai ginklai. Geležies amžiaus karybą atspindi ginklai, X-XII a. aukštaičių, skalvių, kuršių kario aprangos ir ginkluotės rekonstrukcijos, Rėkučių gynybinis įtvirtinimas, XIII a. pabaigoje besiformuojančios valstybės šiaurinės gynybinės sistemos dalis. Kaip Lietuvoje buvo statomos medinės pilys XIII a. bus galima įsivaizduoti apžiūrint rąstinės pilies sienos ir bokšto fragmento maketą.
Ekspozicija “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė XIII-XVII a.”
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos salėje lankytojai susipažins su XIII-XVII a. Lietuvos karybos raida ir pamatys, kad Lietuvos kariai savo ginkluote nesiskyrė nuo aplinkinių kraštų karių. XIV-XVI a. pradžioje Lietuvos kariai buvo apsiginklavę vietos meistrų pagamintais ir įvežtiniais kalavijais, kovos peiliais, kirviais, ietimis, arbaletais ir lankais. XIV a. pabaigoje pradėti naudoti parakiniai šaunamieji ginklai – bombardos.
Ekspozicijos dalyje, skirtoje XVI-XVII a., bus galima pamatyti, kokią įtaką Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karybai darė aplinkinės šalys. XVI a. pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje pradėjo tarnauti samdiniai (sunkieji pėstininkai) iš Vakarų Europos, iš Vidurio Europos atkeliavo husarai, iš Kaukazo priekalnių – petihorai, iš Ukrainos stepių – kazokai. Geriausi jų kariavimo būdai buvo perimami ir toliau tobulinami – apie tai byloja išlikę ginklai, šarvuotė ir ekipuotė.
Muziejuje taip pat bus eksponuojamos žymiausių kariuomenės vadų (etmonų), mūšių, istorinių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapių graviūros, batalinės tapybos kūriniai, įamžinantys svarbiausias šio laikotarpio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergales: prie Žalgirio (1410), Oršos (1514) ir Salaspilio (Kircholmo) (1605). Bus galima pamatyti ir 1362 m. kryžiuočių vykdomo Kauno pilies puolimo maketą, XIV-XV a. Lietuvoje statytų mūrinių pilių sienos ir bokšto fragmentą, XV a. ir XVI a. pradžios karių aprangą, šarvuotę ir ginkluotę.
Parengta pagal LR Krašto apsaugos ministerijos informaciją
