Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba kartu su Kauno miesto savivaldybe skelbė Nemuno salos Kaune urbanistinės idėjos paieškos atviro projekto konkursą (likusi salos dalis be arenos). Penktadienį Kauno architektų namuose posėdžiavusi vertinimo komisija paskelbė konkurso nugalėtojus.
Konkurso tikslas buvo atrinkti perspektyviausius skirtingų krypčių Nemuno salos plėtros urbanistinių idėjų projektus bei rasti projektines Nemuno salos funkcinės erdvinės plėtotės alternatyvas. Iš 20 pateiktų projektų net pusė architektų siūlė palikti salą žalią, ją sutvarkydami. Kitos dvi kryptys: akva-urbanistinė (akcentuojanti miesto ir upės sąveiką) ir urbanizuota.
Komisija atrinko 8 geriausius darbus ir formaliai sudarė projektų eilę nuo 1 iki 20 vietos, nes to reikalauja viešųjų pirkimų įstatymas. Vertinimo komisija išskyrė 2 perspektyviausius lygiaverčius skirtingų krypčių – žaliosios ir akva-urbanistinės darbus. Trečiasis – urbanizuotą salą pristatantis darbas. Pastarasis darbas vertinimo komisijai pasirodė nepakankamai brandus, todėl buvo nuspręsta perskirstyti pagrindinių premijų fondą. Dvi premijos bus po 11 tūkst. litų ir viena – 8 tūkst. litų.
Pirmas tris vietas laimėjo šie darbai: „Sala, jungiantis krantus” (darbe prioritetas skiriamas gamtai ir salos sutvarkymui), „Miestas prie Nemumo” (urbanistinis projektas, plėtojantis tamprią miesto ir upės sąjungą), „Sala visai šalia” (projektas, urbanizuojantis salą). Dar penki projektai buvo įvertinti paskatinamosiomis premijomis, po 4 tūkst. litų: „Darnoje su gamta”, „Kauno centrinis parkas”, „Kanalas”, „ART-erija”, „Upių miestas – miestas saloje”.
Projektai-prizininkai
Projektas „Sala, jungianti krantus”
Labai aiški urbanistinė idėja, prioritetą skirianti gamtai ir salos sutvarkymui – daugiafunkcinio parko įkūrimui. Visa salos struktūra profesionaliai „sukabinta”. Scenarijai pajungti įvairaus poilsio organizavimui. Gerai sutvarkyti vidiniai salos ir išoriniai (su krantinėmis) funkciniai ryšiai. Projektas salai suteikia reprezentatyvumo naujomis urbanistinėmis priemonėmis, gerai apvaldydamas visas salos funkcines zonas. Urbanizuojama rytinė salos dalis. Tai vieta tarsi paruošta statiniui, su pilna infrastruktūra. Ypač gerai išnaudotos salos reljefo galimybės. Nauji būtini objektai koncentruojami prie Nemuno. Pastatų apimtys nedidelės, jie išdėstyti prie tiltų arba interesų zonose. Labai profesionalus zonavimas. Šiaurinėje salos pusėje numatoma „buferinė“ zona nuo triukšmingos gatvės. Prie Nemuno – urbanizuota terasa. Zonos ir objektai šiame projekte perteikiami kontekstualiai. Respektuojami vizualūs ryšiai su gretimų Kauno rajonų dominantėmis.
Projektas „Miestas prie Nemuno”
Iš pateiktos gausiai iliustruotos grafinės medžiagos matyti urbanistinė struktūra – sustiprinamos urbanistinės jungtys, formuojant užstatomų krantinių segmentus ir paliekant atvirą salos erdvę su „žaliuoju bulvaru“. Salą kerta laivybai skirtas kanalas, kuris perskiria salą į dvi – „Sporto salą“ ir „Parko salą“, ir tampa centrinės miesto prieplaukos ašimi. Kaip urbanistinio audinio tęsinys formuojamas žemutinės Fredos centras. Atsisakius tilto su Freda, urbanistiniame miesto audinyje stipriai dominuoja apžvalginis įstiklintas oro kelias.
Pagrindinė idėja -„aktyvus“ vanduo. Uostas priartintas prie miesto centro ir siūlomas stiprus užstatymas S.Daukanto gatvės ašyje, tilto prieigose. Kitas akcentas – aktyvus pakabintas komunikacinis tunelis į kitą Nemuno pusę.. Tačiau oro keliai komplikuoti, esamas kanalas jau nepritaikytas intensyviai laivybai. Taip atsirado mažasis kanalas. Privalumas – išplėtota kanalo dalis ir pramoginis ar žiemos uostas su visomis atrakcijomis. Salos pietinėje dalyje – tradiciški kaunietiški paplūdimiai. Darbas estetine menine prasme labai kontekstualus, kupinas kaunietiškos nostalgijos.
Projektas „Sala visai šalia”
Urbanistinės idėjos esmė – arenos („vyriškojo prado“) papildymas forumu (“moteriškuoju pradu“) ir žaliojo parko junginys, papildytas aplink kanalą formuojamu aktyvaus lankymo užstatymu – kavinės, klubai su jungiančiais abu krantus tilteliais. Projektas priskiriamas urbanizuotų kategorijai. Urbanizacija maskuojama „žaliu stogu“. Priešais areną – stambus kultūrinis visuomeninis centras. Abipus kanalo – komerciniai visuomeniniai pastatai. Arenos teritorija palikta arenos autoriams. Sklypo planavimas ir zonavimas aiškus ir pagrįstas. Privalumas – patraukli „amsterdamiška“ pastatų keliama nuotaika abipus kanalo. Numatomas pėsčiųjų tiltas su kitu Nemuno krantu patrauklus. Trūkumas – didelės apimties visuomeninis objektas su daug funkcijų vienu metu disonuoja su kanalo užstatymu. Paliekama daug natūralios gamtos, urbanizuojamos krantinės. Pietinė salos dalis skirta ramiam poilsiui, paplūdimiams.
Penki projektai, įvertinti paskatinamosiomis premijomis
Projektas „Darnoje su gamta”
Pagrindinis projekto privalumas – formuojama didelė (3,5 ha) ovalinė pagrindinė parko erdvė, skirta renginiams, aplink ją numatomas takų tinklas ir apželdinimas. Privalumas – idėjos aiškumas ir pozicija. Numatomas nedidelių parko aptarnavimo paviljonų, kavinių, klubinių patalpų išdėstymas šalia atviros erdvės ir greta valčių prieplaukos. Projekto išskirtinumas – minimalios sąnaudos salos įrengimui ir maža urbanistinė apkrova. Abejonių kelia atsisakymas tilto su Naujamiesčiu vakarinėje salos dalyje ir pagrindinės erdvės šiaurinės dalies užstatymo architektūrinė išraiška. Abejotinas praeinamas amfitearas.
Dėl pačiame miesto centre tokio grynai gamtinio pobūdžio komplekso kyla tam tikrų abejonių. Visumoje projektas vertintinas kaip pakankamai kontekstualus.
Projektas „Kauno centrinis parkas”
Išoriškai reklaminė iššaukianti projekto preambulė ir jos fosilijos ženklas slepia labai taiklias ir patrauklias idėjas. Stuburas – takas nuo arenos į senamiestį, papildytas atrakcijomis ir mažosiomis architektūros formomis – teisingas. Pagrįsta miestinių interesų sankaupa salos vakarinėje dalyje. Nemuno krantinės zonavimas labai praktiškas (romantiška prieplauka, smėlio paplūdimys, žalia zona žvejams, aktyvi sportinė zona ir Arenos su uostu). Sprendimas pabrėžia gamtinį organinį pradą, tačiau komunikacinės arterijos ir jų atšakų sistema labai aktyviai natūralią gamtinę aplinką transformuoja į fantastiško pobūdžio struktūrą. Tai daugiau konceptualus, negu realiai įgyvendinamas projektas.
Projektas „Kanalas”
Urbanistinė idėja labai aiški ir įtaigi – ypač stiprinamas arenos (urbanizuotos zonos) “sukabinimas” su Naujamiesčio krantine, ją išvystant. Tai naujas požiūris į galimą sprendimo būdą, kaip išbaigti urbanizuotą kranto – arenos kompleksą. Salos vaidmuo – maksimaliai “žalias” – numatomas rekreacinis parkas (be detalizavimo), kuriame nėra jokių technogeninių naujadarų (net uostas – numatomas urbanizuotoje zonoje). Arenos ir krantinės urbanistinė jungtis – “kieta ir standi”, daranti projektą idėjiškai tvirtu, nors ir mažai detalizuotu. (neaišku kas toje jungtyje planuojama). Atsisakyta visų naujų tiltų, išskyrus 3 – urbanizuotame ruože. Privalumas – idėjos originalumas ir išskirtinumas. Priėmus tokį urbanistinį sprendimą, salos žaliasis scenarijus ir projektas gali būti savarankiškas. Atsiranda įdomios erdvės priešais “Respublikos” viešbutį . Kontekstualumas praktiškai neišreikštas.
Projektas „ART-erija”
Dominuojanti idėja salos centre – takas (arterija). Takas, tuo pačiu – info vizualizacija dalyvauja bendroje miesto centro struktūroje.. Efektingos mažosios architektūros formos. Arenos prieigose numatyti stambūs objektai. Urbanizacija maskuojama „žaliuoju kilimu”. Atradimai – “plaukianti scena”, “vaikų parko atrakcionai”. Labai patrauklūs ir gerai vizualiai pateikti Mindaugo prospekto krantinės užstatymo sprendiniai ir tuo pačiu abipusis kanalo sprendimas. Lengvas užstatymas papildytas atitinkamu scenarijumi – studijos, menai, žuvų turgus. Projekto privalumas – koncentruotas užstatymo formavimas, „neišbarstant“ jo saloje. Aktyvi urbanizuota erdvė su dėmesiu meninės kultūros puoselėjimui – dėmesys pėstiesiems ir dviratininkams. Labai apgalvotai kuriama emocinė atmosfera. Centro kodo respektavimas nežymus. Puikiai sprendžiamas ryšys su gretimomis miesto dalimis.
Projektas „Upių miestas – miestas saloje”
Kadangi “sala nėra vienintelis gamtos šaltinis“ (netoli yra nemažai alternatyvių parkų), ji transformuojama kaip Naujamiesčio pratęsimas su struktūriškai motyvuotais sprendimais. Siekiama sukurti gyvenimą, darbą ir poilsį prie vandens. Urbanistinė jungtis iš tiesų darni , tačiau prarandama salos – binarės Kauno erdvės sudedamosios samprata. Tai atvira urbanizacija. – centrinė miesto dalis žengia į salą. Ignoruojamos arenos prieigos ir esama infrastruktūra. Šiaurinėje salos dalyje siūlomas gyvenamas mikrorajonas. Tai gali trukdyti kitų miesto dalių gyventojams pėsčiomis vaikštinėti parke. Sala netarnauja visam miestui. Kultūrinis gyvenimas susiveda į kavines, teatrą ir skulptūrų parko lankymą.
